Stepbrother ➡l.h.

15. "Luke,I'm scared"

Part 15.

Louise POV.

Pramerkus akis mane pasitiko saulės šviesa,kuri skerbėsi pro langą. Apžiūrėjus kambarį pamačiau aplink save daug pypsinčių aparatų ir baltas sienas. Pradėjau panikuoti,ką veikiau ligoninėj? Kai norėjau stotis iš lovos,pro duris įėjo moteris ryškiai raudonais plaukais. Ji man nusiuntė šiltą šypseną ir atsisėdo šalia lovos kurioje gulėjau.

"Gerai jautiesi,Louise?" ji paklausė maloniu balsu. Suraukiau antakius. Kodėl turėčiau turėčiau blogai jaustis? Linktelėjau jos kriptimi, dar vis nesuprasdama šio klausimo esmės.

"Tu juk nepameni kas įvyko vakar,tiesa?" ji paklausė tokiu pat švelniu balsu. Kas įvyko vakar?

"Kas įvyko?" paklausiau priliesdama savo galvą.

"Tu vakar pakliuvai į muštynes. Tau buvo sutrenktas smilkinys ir tu praradai sąmonę. Tu galėjai mirti,bet viskas apsiėjo gerai,padėkok savo vaikinui,kuris nuvežė tave laiku į ligoninę" ji šyptelėjo ir atsistojo nuo kėdės.

Kokiam dar vaikinui?

"Ir dėl atminties nesijaudink,tu ją greit atgausi" jis paskutinį kart nusišypsojo ir paliko kambarį.

Pradėjau galvoti. Į kokias muštynes papuoliau? Kur aš buvau? Kas atsistiko? Aš juk išėjau pasivaikščioti po miestą ir daugiau nieko nepamenu.

Susiėmiau už galvos ir bandžiau prisiminti kas įvyko. Juk man ne amnezija?

Pakėliau galvą kai išgirdau tyliai prasiveriant duris. Pro jas išsikišo pernelyg gerai pažįstamas geltonų plaukų kuokštas.

Ar tai Luke tas vaikinas apie kurį sakė seselė?

"Galiu užeit?" jo balsas nuaidėjo per baltą kambarį. Linktelėjau ir nuleidau žvilgsnį į baltą patalinę.

Girdėjau kaip jo žingsniai artėjo prie mano lovos ir po poros sekundžių,pajaučiau įdumbant lovą.

"Ar tau viskas gerai?" Luke paklausė. Nepakėlus galvos linktelėjau.

"Ar tikrai?" Jis paklausė ir uždėjo ranką ant manosios. Pakėliau į jį akis. Ir staiga įniršau,kodėl jie manęs viso to klausia jei žino,kad nieko nepamenu?!

"Kodėl jūs visi manęs klausiat to paties,juk žinai,kad nieko nepamenu,tad baik klausinėti,nes vistiek nieko neatsakysiu!" sušukau ir nusimečiau jo delną nuo savosios rankos.

Pažiūrėjusi į jo akis pamačiau jose sumišimą.

"Tu nieko nepameni?" jis paklausė atsargiai. Pavarčiau akis,lyg jis to nežinotų.

Jis pažiūrėjo dar kartą į mane ir atsistojęs paliko kambarį.

Toliau galvojau kas galėjo įvykti vakar. Aš išėjau pasivaiksčioti,pradėjo temti. Ir viskas. Po to viskas nutrunka. Pamenu dar kai pamačiau Michael ir Tyler su Josh. Bet daugiau nieko. Absoliučiai nieko.

Pasedėjus dar taip man kažkas šmekštelėjo galvoje,bet tai buvo taip greitai,kad nesuvokiau kas atsitiko. Pasukiojus galvą bandžiau susigrąžint tą jausmą.

Užmerkus akis staiga mano mintyse iššoko vaizdas. Ten buvo Luke ir Calum. Jie mušėsi. Tada ten buvau ir aš, bandžiau juos išskirti. Priėjus prie jų man vožė iš rankos Calum ir viskas. Tamsa.

Pramerkiau akis ir pradėjau šaukti.Garsiai šaukti.

Atbėgus tai pačiai seselei pradėjau lipti iš lovos.

"Man reikia pas Luke!" sušukau. Ji greit pribėgo prie manęs ir paguldė mane į lovą.

"Man reikia pas Luke!" pakartojau,tik dar garsiau. Ji papurtė galvą ir toliau mane laikė.

Prasivėrus durims nusukau savo žvilgsnį link jų. Į staktą buvo atsirėmęs Luke. Man kiek apsiraminus seselė mane paleido ir paliko kambarį.

"Tu sumušei Calum?!" sušukau net nelaukdama kol jis atsisės.

"O tai ką aš turėjau daryt?! Leisti tam šunsnukiui prie tavęs lįsti?! jis priartėjo prie manęs šiek tiek.

"Tai ne tavo reikalas,ką jis su manim daro" pasakiau šį kartą kiek tyliau.

"Jeigu tu ateini namo visa apsiverkusi,dėkodama Michael,kad jis tave išgelbėjo,tai jau tikrai mano reikalas" jis pasakė priėjęs dar arčiau manęs.

"Bet kodėl tu taip pasiėlgei?" paklausiau,ašaros pradėjo riedėti mano žandais.

"Aš pasiėlgiau taip kaip jis nusipelnė." jis atsisėdo šalia manęs.

"Bet juk taip negalim-ma" sumurmėjau ir pajaučiau kaip šiltos rankos apsivynioja aplink mano liemenį. Aš panardžiau savo veidą į jo krūtinę ir leidau sau išsiverkti.

~~~~~~~~

Persirengiau į savuosius rūbus ir su Luke nukeliavau link mašinos. Mane išleido pasakę,kad rimtų sužeidimų smegenims nebuvo. Luke pasakė,kad vakar buvo paskambinęs tėvams ir pasakęs,kad nakvosim pas Michael,tad didelių problemų namuose nelauksim.

Sėdę į mašiną nuvažiavom pas Michael. Luke sakė Michael nori įsitikinti ar man viskas gerai. Linktelėjau ir tada mano mintys nuklydo link Michael. Jis mane vos pažįsta,bet jau elgiasi kaip geriausias draugas kurio niekada neturėjau.

Nuvažiavę pas Michael,pakalbėjom su juo. Jis įsitikino,kad man viskas gerai,stipriai apkabino ir pabučiavęs mano viršugalvį,paleido.

Pargrįžus namo pasisveikinau su tėvais nusišypsodama taip,lyg vakar nieko nebūtų atsitikę. Pavalgius nuėjau į savo kambarį ir prisiminus,kad reikia susikraut daiktus į paplūdimį,į kurį važiuosim rytoj,pradėjau savo darbą. Kai jau buvau pusiau sukrovus daiktus,į mano telefoną atėjo žinutė.

Atsirakinus telefoną pamačiau žinutę nuo nepažįstamo numerio. Perbraukus,atidariau ją.

Nuo nežinomo:

Dabar jau nebegalvok,kad taip lengvai išsisuksi, tavo Luke nevisada bus šalia tavęs

Kraujas mano venose atrodė,kad sustingo. Kurį laiką žiūrėjau į žinutę. Nuo kuo ji galėjo ateit? Ir ką aš padariau? Prie ko čia susijęs Luke?

Lėtai atsistojus išėjau iš savo kambario ir patraukiau į gretimą kambarį. Luke kambarį.

Iš jo kambario sklido muzika. Tyliai pabeldus į jas,girdėjau kaip muzika yra patildoma ir sekundžių bėgyje duris atidarė blondinas.

Aš atkišau telfoną su žinute jam prieš veidą. Ašaros jau antrą kartą per šią dieną pradėjo tekėti mano žandais.

"Luke aš bijau" sušnabždėjau tyliai.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Labai prašau nuomonių :)

Vote&Comment