Stepbrother ➡l.h.

12. "Certainly,Luke"

Part 12.

Louise Pov.

Palikus valgyklą,Luke ir aš išsiskirstėme skirtingais keliais į savas pamokas. Beeinant jau tuštėjančiais koridoriais,mano dėmesį pritraukė sklindantis balsas,vos porą pėdų už manęs. Atsisukus pamačiau bestovintį Calum,kuris spoksojo į mane.

"Ko tau reikia?" spoksojau į jį pyktu žvilgsniu. Jis žengė vieną žingsnį arčiau manęs.

"Lou,mums reikia pasikalbėti dėl vakar" jis pasikasė pakaušį.

"Apie ką mes turim pasikalbėti? Gal apie tai,kad tu pavadinai mane šlykščia? O gal apie tai,kad pavadinai kekše? Na galim pakalbėti" pasakiau,mano balsas buvo kupinas sarkazmo.

"Ne,aš norėjau atsiprašy-"

"Manęs tavo atsiprašymai netenkina. Žodžiais nieko nepakeisi" sumurmėjau.

"Louise,prašau išklausyk,man um- na...,gėda už tai ką vakar prišnekėjau"

"Tai ir tūrėtų" Galėjau girdėti kaip jis garsiai atsidūsta.

Nusisukau nuo jo ir pradėjau eiti šalin,bet neilgam. Jo ranka apsikabino aplink mano riešą ir atsuko mane atgal į jį.

"Louise" jis sušnabždėjo ir greitai jo lūpos susijungė su manomis.

Per mano kūną ir vėl nuvilnyjo ta pasišlykštėjimo banga. Uždėjau rankas ant jo krūtinės ir iš visų jėgų bandžiau nustumti jį,bet ne kas pavyko. Jo rankos apsivyniojo aplink mano liemenį ir jis pastūmė mane į arčiausiai šalia esančią sieną.

Jo liežuvis aplaižė mano viršutinę lupą,prašydamas įleidimo,kurio aišku,nesuteikiau. Jo viena ranka paleido mano liemenį ir pakilus,suspaudė mano žandikaulį,taip priversdama mano burną prasiverti.

Galėjau jausti kaip mano žandais pradėjo tekėti sūrios ašaros. Bandžiau dar stipriau nustumti jį nuo savęs,bet tai buvo beviltiška,jis buvo pernelyg stiprus.

"E žmogau ką tu darai?" greitai pajaučiau kaip tos šlykščios rankos atsivyniojo nuo mano liemens. Atmerkusi ašarotas akis pamačiau ant grindų gulintį Calum ir prieš mane stovintį Michael.

"Louise,tau viskas gerai?" Michael žiūrėjo į mane pilnomis susirūpinimo akimis. Menkai jam šyptelėjus linktelėjau,ir tada nusukau žvilgsnį į besistojantį Calum.

"Louise,aš nenorėjau-"

"Nenoriu net to klausyti,nešdinkis" sumurmėjau ir truputį arčiau prisitraukiau prie Michael.

"Loui-"

"Pasakiau,NEŠDINKIS" sušukau,iš mano akių pabiro dar daugiau ašarų.

Jis paskutinį kartą į mane žvilgtelėjo ir tada išėjo iš mano akiračio.

"Ačiū Michael" pasižiūrėjau į jį ir nedrąsiai apvyniojau savo rankas aplink jį.

"Visada prašom" galėjau jausti kaip jo smakras atsiremia į mano viršugalvį.

Mums atsitraukus pažiūrėjau į laikrodį. Pamoka jau buvo seniausiai prasidėjus.

"Aš gal eisiu namo" sumurmėjau.

"Pala,o tai kartais ne tas pats vaikinas kur man Luke pasakojo? Na kur per vakarėlį tave pabučiavo?" jis paklausė.

"Taip tai jis"

"Tada aš turiu apie tai pasakyti Luke" jis tarė rimtu žvilgsniu.

"Nesakyk jam,aš nenoriu,kad jis įsiveltų į problemas su tuo bukapročiu" pažiūrėjau į jį maldaujančiomis akimis.

Jis atsiduso.

"Oh gerai" jis sumurmėjo.

"ačiū" padėkojau jam ir jau ruošiausi eiti link mokyklos išėjimo.

"Gal tave pavešt?" išgirdau Michael prabilant vėl. Atsisukau jam ir nusišypsojau.

"Ne,pėstute nueisiu." Ir su šiais žodžiais palikau mokyklos patalpą.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Grįžus namo buvau sutikta mamos ir Andrew. Jie abu spoksojo į mane pasipyktinusiais žvilgsniais.

Mama buvo pirmoji kuri prabilo.

"Louise,kodėl tavęs nebuvo antradienį mokykloj?" jos griežtas balsas nuskambėjo namų viduj.

"Man buvo bloga" pasakiau,prisimindama Luke žodžius tą dieną.

"Taip ilgai buvo bloga?" mamos žvilgsnis iškart sušvelnėjo. Ji visada viskuom lengvai patikėdavo.

"Taip,beje ir dabar nelabai gerai jaučiuosi" sumurmėjau.

"Eik į lovą tada mieloji,pailsėk" mamai švelniai mane apkabinus,ramiai nuėjau į kambarį ir atsiguliau. Ištikrųjų,nelabai gerai jaučiausi,turbūt kaltas tas bučinys.

Pragulėjus apie valandą lovoj,išgirdau kaip atsidaro durys ir tada Andrew griežtą balsą. Turbūt rėkia ant Luke dėl to pačio kaip ir ant manęs. Atsidusau ir apsiverčiau į kitą pusę.

Po poros minučių garsūs žingsniai pradėjo artėti link mano durų ir tada pasigirdo beldimas. Kažkas užėjo ir patraukė link lovos.

Lovai įdubus šalia manęs,pakėliau akis ir sutikau tas skaisčias žydrasias.

"Lou,kas blogai?" jis paklausė,jo balse girdėjosi gaidelė susijaudinimo.

"Man viskas gerai" sumurmėjau ir užmerkiau akis.

"Tu įsitikinus,kad gerai?" jis priartėjo prie manęs.

"Ne" burbtelėjau ir dar labiau įspraudžiau veidą į pagalve.

"Tai klok,kas blogai?"

"Aš dar nepasiruošus tau to sakyti" pasakiau atsisukus į jį. Jo mina atrodo nustebus.

"Kaip suprast?" jo balsas skambėjo pasimetusiai.

"Na tiesiog" norėjau dabar pabūti viena.

"Luke gal gali išeiti? Noriu pabūti viena"

Jis kurį laiką dar pasimuistė lovoj ir tada atsikrenkštė.

"Gerai,bet ar tu man pasakysi kas buvo, kai būsi pasiruošus,tiesa?" jis prisiartinęs,švelniai pasilenkė ir pabučiavo mano viršugalvį. Buvau kiek nustebus jo tokio gesto,bet nieko nesakiau.

Jis atsistojo ir išėjęs,tyliai užvėrė mano kambario duris.

"Būtinai,Luke" sušnabždėjau ir tada,užmerkus akis,po kurio laiko nugrimzdau į gilų miegą.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Prašau ant šios dalies nuomonių! Nes jūsų nuomonės man daug reikšmingesnės nei kažkokie Vote :) Būtų labai malonu jų gauti. Ačiū visiems kurie skaitot! :)

Vote&Comment