2. "What are you doing here?"

5.6K 280 2
                                    

Part 2.

Praėjo jau gal porą valandų ir aš jau išsikrausčiau reikalingiausius daiktus savo naujajame kambaryje,kuriame buvo tik lova,spinta ir rašomasis stalas. Po to kai išėjo tas asilas aš tęsiau ieškot kambarių,ir radau vieną geltoną ir kitą juodą su viena balta siena. Pasirinkau juodą,nes jis atrodė kietai,niekada nemėgau tokių mergaitiškų spalvų.

Dar kart apžvelgus kambarį kuriame buvo labai mažai daiktų,nuėjau į pirmą aukštą. Ten jau sėdėjo mama ir Andrew. Atsisėdau šalia jų.

-Na mieloji,patiko kambariai? Kurį išsirinkai?- mama paklausė. Papurčiau pečiais.

-Išsirinkau juodą,- burbtelėjau. Dar vis nenorėjau kalbėti su mama,po jos tokio 'siurprizo' dar labiau ant jos supykau.

-Nagi mieloji,žinau,kad pyksti ant manęs. Atleisk,tikrai maniau būsi laiminga,kad pagaliau turėsi įbrolį su kuriuo galėsi leisti laiką.- ji tarė.

-Ne,nebūsiu laiminga. Manai visą gyvenimą buvus viena,dabar taip paimsiu ir priprasiu prie tavo taip vadinamo 'įbrolio'? Tu juokauji taip?- paklausiau sarkastiškai.

Ji jau norėjo žiotis,bet ją pertraukė durų trenksmas. Visi atsisukom ir pamatėm ten stovintį blondiną. Jis nusiėmė batus ir patraukė link mūsų.

-Gerai,mama nesiruošiu čia daugiau sėdėti. Ate,- sumurmėjau ir pakilus nuo stalo patraukiau link savo kambario. Užėjus permečiau žvilgsnį per sienas. Tuščios. Permečiau žvilgsnį per likusį kambarį. Taip pat tuščia. Atsidusau ir nuėjus prie lagaminų pradėjau krauti rūbus į spintą,o kompiuterį ir pakrovėjus,ausines,laidus ant stalo ir į jo stalčius. Taip pat išsitraukiau sąsiuvinius ir pratybas likusias nuo praeitų metų mokykloj ir sugrūdau juos į stalčių,nors abejoju,kad man jų kada prireiks.

Pabaigus kraustyti visus daiktus pasigriebiau kompiuterį ir ausines nuo stalo ir užšokau ant lovos,kuri dar vis buvo be patalynės.

Įsijungiau kompą,prijungiau ausines ir pasijungiau dainas per savo grojaraštį. Įsikišau ausinukus į ausis ir tiesiog sėdėjau.Nieko nedariau.

Po kurio laiko išgirdau kaip mano duris atsidaro. Atsidusau ir išsiėmiau ausinuką.

-Mama,eik iš čia,aš nenoriu-,- nustojau kalbėti kai pamačiau prie durų ne mamą,o blondiną.

-Ką tu čia veiki?-paklausiau susierzinus. Šitas vaikinas mane nervina tiesiog savo buvimu čia. Kažkas jame mane labai trikdo.

Vaikinas ignoravo mano klausimą ir nuėjęs prie rašomojo stalo užšoko ant jo. Tylėjau. Bandžiau susivaldyti.

-Taigi,ką veiki?- vaikinas paklausė. Jo balsas mane nervina.

-Na aš ramiai klausiau muzikos kol tu neatėjai ir nesumaišei,- burbtelėjau. Vaikinas prunkštelėjo.

-Taigi,ką tu čia veiki? Nei aš tave kviečiau ar ką,nešdinkis iš čia,- tariau.

-Na,aš atėjau čia,kad susipažinti normaliai. Nes mūsų pirmas susitikimas nebuvo labai malonus,- vaikinas murmtelėjo. Jo ryškios mėlynos akys žiūrėjo tiesiai į mane.

-Na o aš nenoriu susipažinti,tai kad prašau dingti!,- sušukau. Vaikinas pavartė akis.

-Na,aš stengiausi maloniai dėl to,kad mano tėvas paprašė. Nenori,nereikia.- Vaikinas piktai tarė ir paliko mano kambarį stipriai užtrenkdamas duris.

Girdėjau kaip kitos duris,turbūt jo kambario atsidarė ir užsivėrė.

Na,ką gi. Aš ir vėl viena.

Pagaliau.

Stepbrother ➡l.h.Onde histórias criam vida. Descubra agora