Louise POV.
Po to kai mus pričiupo tėvai,šeimos santykiai pabiro į šipulius. Mama neleido susitikti su nei vienu draugu ar net kišti nosį iš namų. Luke galiojo tos pačios taisyklės. Mums nebuvo galima vienam prie kito artintis ir tėvams buvo nusispjauti,kad gyvenome po vienu stogu.
Mums buvo galima susitikti tik tais per pusryčius ir per vakarienę,kada tėvai buvo šalia mūsų valgomajame. Abu tėvai žiūrėjo į mus su pasišlykštėjimo kupinais žvilgsniais,bet aš jų ir nekaltinu. Jis juk mano įbrolis. To niekada neturėjo įvykti tarp mūsų ir aš puikiai tai supratau.
Šiuo metu ėjau iš mokyklos kartu su blondinu. Mūsų rankos buvo susikibusios,o pirštai susipynę. Kadangi jau žiema buvo įpusėjusi,buvau stipriai prisiglaudus prie vaikino. Eidami iš mokyklos galėjome nebijoti,kad mus pričiups tėvai,nes jie pro čia niekad nevažinėjo.
Pradėjau galvoti apie mūsų ateitį. Kas dabar bus? Kaip mes toliau galėsime bendrauti tarpusavy,kai tėvai valdė visą šią situaciją? Ar mums kadanors pavyks ištrūkti iš jų griežtų gniaužtų ir gyventi ramiai,niekam netrukdomiem?
-Viskas bus gerai,patikėk,- vaikinas tarė lyg perskaitydamas mano mintis ir lėtai pabučiavo mano sušalusius krumplius,kadangi buvau pamiršus paiimti savo pirštines iš namų. Linktelėjau ir kažkiek pasistiebus,lėtai suliečiau mūsų lūpas.
Parėjus namo nusiovėme batus ir patraukėme į virtuvę. Nei vieno iš tėvų nebuvo,kas buvo keista,nes pastarąjį mėnesį bent vienas iš jų stengėsi likti namuose ir prižiūrėti,kad tarp mūsų niekas neįvyktų. Pavarčiau akis nuo tos minties ir išsitraukusi vakarykštį maistą sau ir Luke,pašildžiau jį.
Pavalgę užlipom į antrą aukštą ir išsiskirstėm po savo kambarius. Numečiau kuprinę ant grindų ir tėškiausi ant lovos.
Pagulėjus porą minučių,atsidusau ir pasiėmus kuprinę išsitraukiau knygas su namų darbais. Išsirinkau būtent tas kuriose turėjau kažką paruošti ir atsisėdus prie stalo,išsiėmiau iš stalčiaus ausinukus ir prisijungusi juos prie telefono,pasileidau muziką. Atsiverčiau reikiamus puslapius ir pradėjau ruošti namų darbus.
~~~
Kai tik baigiau rašyti paskutinį sakinį pajaučiau rankas ant savo juosmens. Krūptelėjus išsiėmiau ausinukus iš ausies ir atsisukau pasižiūrėti į žmogų,kurio rankos ilsėjosi ant mano liemens. Pamačiusi blondiną kiek nusijuokiau ir žaismingai trenkiau jam per petį.
-Negąsdink manęs taip,kvaily,- dar kart nusijuokiau. Vaikinas paputė lūpas ir apsimetė nuliūdęs. Sukikenau ir greit pakštelėjus jam į lūpas,atsistojau nuo kėdės ir priėjau prie lovos,atsiguldama ant jos. Mėlynakis pasekė mano pavyzdžiu ir taip pat atsigulė šalia manęs.
Po šiek tiek minučių tylos,buvau ta kuri prabilo:
-Luke,kas bus su mumis?- paklausiau lėtai sukdama jo plaukus tarp savo pirštų. Vaikinas atsiduso,bet nieko neatsakė. Taip ir maniau,jis nieko nežinojo,visai kaip ir aš. Blondinas supynė mūsų kojas tarpusavy ir paėmė mano ranką,taip pat supyndamas pirštus kartu. Pažiūrėjau į mūsų rankas ir jaučiau kaip viena ašara paliko mano akis.
-Ššš,neverk,- Luke laisva ranka nuvalė mano ašaras ir lengvai pabučiavo mano nosį. Nusijuokiau nuo jo tokio gesto.
-Bet mūsų tėvai.... jie tokie,kad aš net nežinau.... ugh,- negalėjau rasti tinkamų žodžių apibūdinimui,prajuokindama blondiną.
-Mums viskas bus gerai,aš prisiekiu,- jis sušnabždėjo,lengvai spūstelėdamas mano ranką. Tačiau aš tuo netikėjau,negalėjau tikėti tuo,ko tikrai nebus.
Labiau įsisupau į jo glėbį ir nieko neatsakydama užmerkiau akis.
-EIk miegot,princese,- jis sušnabždėjo man į ausį.
~~~~~~~~~~~~~
Buvau prikelta didžiulo triukšmo mano kambary. Pramerkiau akis ir pamačiau ten Luke ir tėvus,šaukiančius viens ant kito.
-Kas čia vyksta?- pastryniau akis ir pakilau iš gulimos pozicijos.
-Kas čia vyksta? Kas čia vyksta?! Tu ir Luke čia vyksta!- mama garsiai sušuko,įsiknybdama į Andrew krūtinę. Pavarčiau akis nuo jos perdėtos reakcijos.
-Jūs mum neturėtumėt aiškinti,- Luke tylus,bet griausmingas balsas nuskambėjo per tylų kambarį. Mama paleido Andrew ir nuėjus prie Luke,trenkė jam antausį. Vaikino galva pasisuko į dešinę pusę nuo stipraus smūgio. Greit atsistojau nuo lovos ir priėjusi prie Luke,apkabinau jį.
-Tu kvaila? Jis to nenusipelnė!- mano motina nusijuokė.
-Jis prakeiktai tave sugundė,neturėdamas tam jokios teisės,jis tavo sušiktas įbrolis,jis nusipelnė to! - mama sušuko,bet Andrew stengėsi ją nuraminti.
-Tiesiog pasakyk tikslią priežastį kodėl čia atėjome,Rose,- Andrew sumurmėjo,priversdamas mano antakius susiraukti.
-Ai taip,tiksliai,- mama atsiduso ir po sekundės jos veidą puošė pergalinga šypsena.
-Louise,tu išsikraustai iš čia,taip kad dėkis daiktus ir važiuojam.- girdėjau jos balse mažą pašaipėlę.
-Aš niekur nevažiuosiu,- sušnabždėjau ir labiau prisispaudžiau prie stovinčio Luke.
-Aš tavo motina ir aš sprendžiu ką tau daryti,o ką ne,tu dar nepilnametė,tad privalai manęs klausytis,- ji suurzgė.
-Bent kur aš važiuosiu,gali pasakyti?- paklausiau,jausdama kaip ašaros pradeda tekėti mano skruostais. Luke prispaudė mane arčiau savęs.
-Į Kanadą,- tai buvo vieninteliai žodžiai kuriuos ji tarė,prieš išeidama iš mano kambario.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Stovėjau oro uoste ir laukiau kol pradės visus laipinti į lėktuvą,kuris skris į Kanadą. Negaliu patikėti,kad tėvai taip pasielgė su manimi ir viskas tik dėl to,kad draugavau su Luke.
Pajautus ašarą ištryškant iš mano akių,greit ją nusivaliau ir atsisukau į Luke. Jis stovėjo visai šalia manęs,kol tuo tarpu tėvai buvo už mūsų.
-Taigi,tai viskas,- sušnabždėjau,kaip tik tuo metu,kai pranešė apie skrydį į Kanadą. Apsivijau vaikino liemenį savo gležnomis rankomis. Jo rankos taip pat apsivijo mane. Pakėliau savo smakrą ir vaikinas lėtai sujungė mūsų lūpas. Tai buvo atsisveikino bučinys,ir mes abu tai žinojom. Žinojom ir tai,kad daugiau nebesusitiksim ir tai tiesiog drąskė mūsų širdis.
Pranešimas apie paskutinį įlaipinimą į mano lėktuvą,nuskambėjo per visą uostą. Net nesiruošiau atsisveikinti su mama ir Andrew,tai buvo jų kaltė,kad viskas taip nutiko.
Paleidau vaikino ranka ir jau sukausi eiti,kai jis pašaukė mano vardą vėl. Lėtai atsisukau į jį ir mačiau jo ašarotas akis. Jos buvo visai kaip mano.
Vaikinas dvejojo ar verta man ką nors sakyti,bet kai jis nieko neatsakė,tiesiog nusisukau. Kai tik žengiau pirmą žingsnį,išgirdau mėlynakio švelnų balsą:
-Louise, Aš..... myliu tave.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~'''
Istorijos liko kokios 4-5 dalys ir viskas :'))))) Jeigu kas domisi kodėl sukūriau tokią pabaigą,tiesiog nueikit paklausyti one direction dainos "Love you goodbye" ir suprasit :'))))
Tikiuosi dalis patiko,nes nelabai turėjau šiandien noro rašyti,bet kompas buvo laisvas tad pasinaudojau progą.
Vote&Comment
VOCÊ ESTÁ LENDO
Stepbrother ➡l.h.
Fanfic"Luke,bet mano mama ištekėjus už tavo tėčio." "Kokį ryšį tai turi su mumis?" *** Tai pirma istorija kuria apsiėmiau rimtai ir baigiau. Kai pradėjau ją rašyt nelabai ir nusimaniau daug apie rašymą,daug kartų buvau ją apleidus,bet po daug laiko,vi...
