Samara Meison turi viską, ko tik gali norėti paaugliai. Tačiau jos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, po avarijos. Mergina praranda visus prisiminimus. Dabar ji bando susivokti kas įvyko praeityje. Deja, tam visiškai nepadeda jos įbrolis Erikas...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Kitą dieną Lydija mane įsitempė į kažkokį kvailą klubą. Esą man reikia prasiblaškyti ir taip bandyti prisiminti apie viską. Bandžiau prieštarauti, tačiau ji manęs nė kiek nesiklausė. Draugė privertė įlysti į juodą, kelius siekiančią nėriniuotą suknelę ir autis aukštakulnius, kai pati apsirengė auksinę suknelę su plačiapadžiais bateliais. Siaubingai siutau ant jos už tokią neteisybę, bet draugė manęs nesiklausė. Labiau susisukau į pilkšvą paltuką ir įėjau į klubą, kuris skendėjo tamsoje. Tačiau žmonių balsai priminė, kad mes nesam čia vienos. Staiga visa patalpa nušvito žalia šviesa ir pastebėjau daug šokančių bei besikalbančių žmonių. Nejučiomis įkišau ranką į paltuko kišenę ir joje užčiuopiau plastmasinį maišelį. Mano burnoje susikaupė seilės, o kraujas sustingo venose. Vis dėl to paėmiau jį. Tačiau, ne taip kaip turėčiau. Erikas visą dieną prasėdėjo kambaryje, o išėjo tik tada, kai jau buvau beveik apsirengusi. Vos tik paėmiau maišelį, kaip mat į kambarį atskubėjo Lydija. Laimei spėjau maišelį paslėpti kišenėje. Bent jau nereikės aiškintis.
Jeigu kartais čia sutikčiau Eriką, galbūt pavyktų terorizuoti jį su narkotikais. Garantuoju, kad jis pasius, kai pastebės, kad jų nebėra. Ir netgi jis įtars mane, kad paėmiau juos. Tada Erikas iškels sceną vidury klubo, o aš vis tiek terorizuosiu jį. Galiu atskleisti jo purvinas paslaptis ir man nesvarbu ką reiks padaryti. Tegul suvokia, kad ir aš galiu žaisti. Nors ir nepamenu ką jam padariau, bet tai buvo praeitis. Dabar jeigu jis atsitrauks, atsitrauksiu ir aš. Bet daugiau neleisiu jam šitaip elgtis su manim. Ištraukiau ranką iš paltuko kišenės ir su drauge prisėdom prie baro.
- Tiesą pasakius džiaugiuosi, kad mane išsitempei iš namų, - šyptelėjau draugei ir užsisakiau martinio – Rimtai. Šio vakaro tikrai nepamiršim.
- Džiugu, kad nors vienas mano sprendimas tau patiko, - sukikeno – Bus tikrai įsmintina naktis. Be to girdėjau, kad šiandien bus automobilių lenktynės, - iš tos nuostabos išpūčiau akis – Taip bus. Ir leisk priminti, kad tau patikdavo lenktyniauti. Buvai viena geriausių mieste. Tik gaila, kad po avarijos viskas baigėsi. Tavo mama pardavė tavo „mustangą", - ji atsiduso grįždama į prisiminimus – Atsimenu, kaip mes važinėdavome su ja. Lėkdavai, kaip išprotėjusi. Gaila, kad to nebebus. Tikrai pasiilgau „mustango", - nsuijuokė, o aš šyptelėjau – Atsimenu, kai pirmą kartą ją pamatei šitaip pavadinai.
- Mašina turėjo vardą? – nusijuokiau – Negalvojau, kad esu tokia lėkšta, - dar labiau šyptelėjau, kai abrmenas atnešė gėrimus. Gurkštelėjau savo gėrimo.
- Ne lėkšta, tiesiog Samara Meison, - Lydija taip pat atsigėrė gėrimo.
Jutau, kaip gėrimas nubėga mano gerkle. Jis suteikė man dar daugiau jėgų ir drąsos. Automatiškai apžvelgiau klubą. Vis dar negalėjau patikėti, kad seniau lenktyniavau automobilių lenktynėse. Visišklai nesitikėjau to. Ir galbūt buvau gera lenktynininkė. Tačiau dabar tikriausiai nesugebėčiau normaliai vairuoti ir galbūt net sudaužyčiau tą kvailą mašiną. Atsidusau iš to nusivylimo ir pagaliau baigiau savo gėrimą. Netikėtai mano žvilgsnis nukrypo į grupelę vaikinų. Joje kaip mat pažinau Eriką. Jis čia. Tiesiog tobula. Net nepajutau, kaip išsiviepiau, o Lydija suraukė kaktą, pamačiusi mano išraišką.
