Vaikščiojanti katastrofa

22

Kitą dieną jau sėdėjau jaukiame restorane ir nuobodžiaujančiu žvilgsniu dairiausi aplinkui. Priešais mane sėdėjo Tonis, kuris vilkėjo juodą smokingą. Netgi nustebau, kad jis šitaip pasipuošė dėl manęs. O gal netgi dėl šio netikro pasimatymo. Juk reikia, kad viskas atrodytų įtikinama. Juodas kostrumas, dailiai sukelti plaukai, raudonos rožės, tobulas vakaras restorane. Taip pat aš vilkėjau juodą suknelę, juodus aukštakulnius, o rudus plaukus buvo susirišusi į kuodą. Tiesiog tobula pora. Viskas tobula. Kitaip ir negali būti. Galbūt kai kurios pavydi man tokio pasimatymo. Tačiau, jos nežino visos tiesos. Tonis verčia mane šitaip elgtis. Verčia apsimesti jo mergina, vaidinti prieš visus, kad tik neišaiškėtų mano paslaptis. Nors Erikas ją jau žino. Bet jis tylės. Jis bent jau nėra toks šunsnukis, kaip Tonis. Ir niekad tokiu nebus. Dabar kaip niekad gailėjausi to, kad atstūmiau Eriką ir kad pasitikėjau Toniu su Kara. Jais pasitikėjau labiau, negu tikrais draugais ir siaubingai nudegiau. Turiu daryti tai ko siaubingai nenoriu.

- Atrodai nuostabiai, - ištarė vaikinas jau nežinia kelintą kartą šįvakar, o aš įbedžiau savo žvilgsnį į baltą, kaip sniegas lėkštę, - Kalbėk su manim, Samara, - kiek griežčiau ištarė, o aš kaip mat pažvelgiau į jį, - Padėkok už komplimentą.

- Ačiū, - suburbėjau ir vėl nusukau akis. Tonis toli gražu nebuvo patenkintas.

- Padėkok, o ne burbuliuok, - pareiškė, o aš vos ne vos susilaikiau nepavarčiusi akių, - Man toks elgesys nepatinka, Same, - nejučiomis krūptelėjau nuo jo tokių žodžių. Mane taip vadindavo tik Erikas.

- Ačiū, - veikiau suinkščiau, negu padėkojau. Tonis tik pašaipiai išsiviepė, o aš neiškentusi pakilau nuo stalo, - Atsiprašau, bet man reikia į tualetą.

Nebelaukiau jo pritarimo ir nužingsniavau į tualetą. Aš negaliu. Tiesiog negaliu. Negaliu taip paprastai sėdėt ir apsimest, kad viskas gerai ir kad esu pasiryžus klausyti jo nurodymų. Tai tiesiog ne man. Lyg koks viesulas įsiveržiau į tualetą ir sustojau prie milžiniško veidrodžio. Pakraupusi peržvelgiau savo atvaizdą ir dar labiau sudrebėjau. Jaučiausi sumautai. Tiesą pasakius taip netgi ir atrodžiau. Sumautai. Visiškai palaužta ir suvaržyta. Visad galvojau, kad būti su kitu žmogumi priversti galima tik filmuose, tačiau dabar suvokiau, kad galima ir realybėje. Paprasčiausiai prisidirbi ir tada atsiranda tas, kuris gali tave šantažuoti, kad tik gautų ko nori. Štai kas būna, kai įsiveli kur nereikia. O kai pradedi guyventi su Eriku Meisonu tai tampa tiesiog nebeįmanoma. Atsirėmiau į baltą spintelę ir nuleidau galvą.

Noriu namo.

Noriu grįžti namo ir pamiršti visas kvailas bėdas. Nieko daugiau. Tačiau, mes dar net nepavalgėm, o Tonis manęs taip paprastai neišleis. Jis mane vers kęsti kiekvieną akimirką, kiekvieną prisilietimą, lieps tarti tuos ž\odžius, kuriuos mažiausiai noriu sakyti. Šis vakaras jau sugadintas. Tikra katastrofa. Kitaip ir nepavadinsi. Nejučiomis giliai įkvėpiau. Turiu išlikti stipri. Tonis, negali pamanyti, kad pasiduodu taip lengvai. Nep[asiduosiu. Kentėsiu kiek tik reiks. Kai Tonis nesitikės ir galvos, kad laimėjau, aš jį sužlugdysiu. Sutriuškinsiu ir sutrypsiu. Niekad neatleisiu už tai ką verčia mane daryti. Galbūt netgi atrasi kas man padės.

- Tai kaip pasimatymas? – staiga išgirdau Karos balsą ir tą akimirką išvydau merginą, kuri man šypsojosi. Nejučiomis sugniaužiau kumščius, - Iš tavo išrašikos sprendžiu, kad nekaip.

- Ko tau čia? Čia visai ne tavo reikalas ir nesikišk, - atkirtau piktu balsu ir pasitvarkiau kuoduką. Nejučiomis papučiau lūpas, parodydama, kad nesu silpna. Čia juk aišku ir jos planas.

Netikėtai Karolina išsitraukė kelias tabletes iš rankinės. Net nepajutau, kaip mano burnoje susidarė seilės, o žvilgsnis sustingo ties tabletėmis. Po galais. Kodėl Kara jas išsitraukė? Nejaugi ji nori, kad jas išgerčiau? Na jau ne. Tegul nė nesitiki. Aš niekad jų nebegersiu. Nesvarbu, kad jų noriu kaip nieko kito. Nejučiomis nurijau gerklėje susidariusį gniužulą ir sudrebėjau. Kara iškart pastebėjo, kad sutrikau ir pašaipiai išsiviepė. Ji ištiesė man tabletes, o aš sustingusi jas stebėjau. Iš to šoko negalėjau pajudėti. Baimė sustingdė visą kūną ir neleido pajudėti.