Game On I

2

Luanna pov.
Dabar puikiai žinau ką Niall padarys. Jis toks vaikiškas. Einant koridorium pamačiau išsišiepusį Niall ir savo spintelę nepertoli. Šito nesakiau, bet esu gana gera vaidyboj tad visą ją pasitelkiau. Priėjau prie jo:
-Am Niall,-numykiai,-Gal galėsi parodyt kur paskaita? Aš nieko nerandu pažįstamo, o tu čia antrus metus,-matės jis sutriko, bet nepasimetė.
-Jo, galėsiu,-paprastai atsakė.
-Gerai, tai einam dabar tik dar ir iki mano spintelės,-tariau ir jis išsišiepęs palinksėjo. Iki mano spintelės Niall mane sekė iš paskos. Aš ją atrakinau ir atidarydama staigiai pasitraukiau į šoną. Visi spalvoti dažai užtiško ant jo. Viskas kaip anksčiau tik kentėjo jis.
-Tu toks nuspėjamas,-nusijuokiau,-Sėkmės atsiprausiant,-palinkėjau ir išėjau. Visi kikeno ar aptarinėjo kas ką tik įvyko. Mėgstu dėmesį tad aš neprieš. Niall buvo toks susierzinęs ir piktas, kad juokas imė dar labiau. Jis nuėjo į tuoletą, o aš į likusias paskaitas.

^Po paskaitų^
-Pagaliau,-sušukau. El sukikeno,-Taigi, ką veikiam?
-Gal einam į stadijoną? Ten bus vaikinų treniruotė kur ir Louis,-ji tarė svajingai. Prunkštelėjau, bet palinksėjau. Jie tikriausiai bus be maikių ir to aš neatsisakysiu. Žiūrovų vietuose beveik nieko nebuvo neskaitant kelių studentų. Atsisėdom pirmoj eilėj ir vaikinai pradėjo žaist futbolą. Nebuvo taip įspūdinga kaip tikrose varžybose, bet normaliai. Niall varėsi kamuolį ir spyrdamas į vartus labai nepataikė. Pradėjau garsiai juoktis ir visi atsisuko į mane.
-Kas tau?-paklausė Louis.
-Mano močiutė žaidžia geriau už jį,-juokiaus. Niall susiraukė, bet nepasidavė.
-Tai jei jau tokia gera tai įrodyk,-tarė su pašaipia šypsena.
-Su mielu noru,-peršokau per kėdes ir nuėjau prie jų. Jie mane įdėmiai stebėjo,-Bet juk mes privalom susilažint,-priminiau.
-Lažinamės, kad neįmuši į vartus su Niall gynyboj,-tarė vartininkas.
-Iš kiek?-pakėliau antakį.
-Iš 20$!-kažkas kitas suriko ir paspaudėm rankas. Jau kažkas pradėjo skaičiuot iki pradžios kai išgirdom balsą:
-Vaikinai, kas čia vyksta,-supratau, kad ten jų treneris. Atsisukus į jį mano akys išsiplėtė.
-Henri!-surėkiau ir lėkiau prie jo.
-Lu!-apkabino mane.
-Jūs pažįstami?-paklausė Niall.
-Čia mano dėdė,-nusišypsojau,-Sorry, bet pakalbėsim vėliau. Turiu darbelio,-nusišypsojau evil smile ir patryniau rankas.
-Pala vaikinai,-tarė Henris,-Ar jūs rimtai su ja susilažinot,-prunkštelėjo.
-Taip?-atsakė vartininkas. Dėdė pradėjo juoktis.
-Iš kiek?
-20$.
-Na ką vaikinai! Sveikinu jus pralošus,-nusijuokė,-Įsivėlėt į rimtą reikalą. Na gerai!-suriko,-Pabaikit tas lažybas,-ir davęs man penkis nuėjo toliau. Sustojom tryse į vietas ir laukėm švilpuko. Henriui sušvilpus iškart pradėjau varytis kamuolį. Prie manęs pribėgo Niall ir bandė jį išmušt, bet apsivariau aplink vaikiną. Kai buvau tinkamoj pozicijoj spyriau į vartus. Pataikiau tiesiai į dešinį kampą. Kai kamuolys atsimušė į tinklą El pradėjo ploti su treneriu.
-Atiduok pinigus!-nusijuokiau. Niall man padavė pinigus, o kiti vaikinai visdar žiūrėjo išsižioję.
-Lu!-prie manęs pribėgo Henris,-Ką manai apie buvimą komandoje?-paklausė ir dabar Niall išsižiojo.
-Ką?-kartu su Niall paklausėm.
-Jūs mane girdėjot,-nusijuokė,-Ką manot vaikinai?-treneris jų paklausė ir jie pradėjo švilpti, ploti, šūkauti palaikančiai,-Na ką manai?
-Tai aišku!-surėkiau.
-Na, tada mes tavęs laukiam ryt, čia 14:30,-nusišypsojo. Palinksėjau ir pašaipiai išsišiepus Niall nuėjau prie El.
-Negaliu patikėt!-sucypė.
-Aš ir!-pradėjom šokinėt į orą.
-Reik atšvest,-ji pasakė nusiraminus.
-Davai! Varom į Nandos!-sušukau ir mes pradėjom eit.

Niall pov.
Negaliu patykėt! Negaliu patykėt! Negaliu patykėt! Kas su ja negerai?! Vieną dieną aš geriausias žaidėjas prieš kurį negali laimėt, o ji sugadina. Vieną dieną aš sukeliu patyčias, o dabar esu patyčiu auka. Ir viskas per vieną dieną! Nesuprantu! Buvau labai susinervinęs. Ėjau rūbinės link visas įniršęs.
-Wow! Nusiramink, Niall!-prie manęs priėjo Josh su Louis.
-Negaliu,-piktai sumurmėjau.
-Ar tai dėl Luannos?-palinksėjau,-Žmogau viskas gerai! Juk tu visdar kapitonas,-ramino Josh.
-Žinau,-atsidusau,-Tiesiog taip atrodo, kad ji mane puikiai pažįsta, o aš ją matau pirmą kartą,-pasakiau ir sudribau ant suoliuko.
-Na, tau teks išsiaiškint, nes su ja kariaut beviltiška,-tarė Louis.
-Oj ne, Louis. Aš dar niekada nebuvau pralaimėjęs ir to niekada nebus,-aiškiai pasakiau.
-Na daryk kaip išmanai, bet nepamiršk! Tu betkada gali tapt ta mergaite iš kurios tyčiojais. Gali tapt auka pradėjusia karą,-tarė uždėdamas savo ranką man ant peties.
-To niekada nebus, Louis. O dabar varom pavalgyt. Tuoj išbadėsiu,-ir jis tiesiog palinksėjo sutikdamas.
-Aš prie jūsų,-tarė Josh ir mes persirengę išėjom.
Įėjus pro kavinės duris pripuolėm prie kasos kas pirmesnis. Užsisakę laukėm ir kalbėjom kol Josh visko nenutraukė.
-Ei ei! Pažiūrėkit kas sėdi prie stalo,-parodė į stalą dešinėje kur sėdėjo Luanna su El ir laimingos iš kažko juokėsi.
-Na bent jau vietas susiradom,-pakilnojo pečius Louis. Atsidusau ir pasiimiau savo užsakymą. Mums trims prie stalo El iškart pasislinko taip priimdama Lou, o Luanna išsišiepus užkėlė kojas ant laisvos sofos.
-Oh nagi,-nusijuokė Josh,-Nebūk tokia nedraugiška.
-Jei manai, kad tai nedraugiška, nematei nedraugiškų žmonių,-nusijuokė ir toliau valgė.
-O tai Louis čia gali sėdėt, o mes ne?-paklausiau.
-Na....Jis pakenčiamas,-tarė pamąsčius,-Ir jis patinka El bei jie beveik pora, tad taip, jis čia gali sėdėti,-nusišypsojo netikra šypsena.
-Lu tiesiog nukelk kojas,-atsiduso El.
-Su viena sąlyga,-nusišypsojo ir El pradėjo žvengt. Ai, ji vėl daro tą patį ką per paskaitas.
-Kokia?-paklausė.
-Hmm.......Jis man nebebandys į spintelę dažų privaryt, nes jei ne aš jį sumušiu,-pasakė ir Louis palinksėjo. Ji lėtai nukėlė kojas ir jau norėjau sėst kai ji patempė Josh pirmiau ir jis sudribo ant sofos. Matės koks Josh pasitenkinęs savimi, bet pamatęs mano žvilgsnį tyliai sukikeno ir pradėjo valgyt. Valgėm keistoje tyloje. Mačiau kaip Josh uždėjo savo ranką ant Luannos kelio. Trumpam pradėjau pavydėt. Pala, kodėl aš turėčiau pavydėt? Jo ranka pradėjo kilt ir Lu atsisuko į jį.
-Jei būčiau tavo vietoj, to nedaryčiau,-pasakė valganti. Jis jos neklausė.
-Josh.....Paklausyk jos,-perspėjančiai pasakė El. Šis tik prunkštelėjo. Luanna patrūkčiojo pečiais ir pakėlus ranką smogė jam į veidą iš alkūnės. Jis susiėmė už nosies, o ji pradėjo isteriškai juoktis. Prie jos prisidėjo El, bet mes buvom pakraupę.
-Tai nejuokinga,-pasakė Louis kuris vis dar buvo šoke.
-Nebūtų taip juokinga jei nebūčiau jo perspėjus,-toliau juokėsi mergina. Josh nieko netaręs pakilo iš vietos ir nuėjo į tuoletą susitvarkyt kraujuojančios nosies,-Žinot. Maniau, kad koledže bus neįdomu, bet stipriai klydau - čia tobula! Tik viena problema kuri gadina man nuotaiką,-tarė atsiremdama į sofos atlošą.
-Ir kokia gi?-pakėlė antakį El.
-Jis,-pirštu bedė man į krūtinę.