Game On I

14.

^Gruodžio 22^
Kaip patys protingiausi žmonės mes su El ir Louis išėjom pirk Kalėdinių dovanų tris dienas prieš Kalėdas. Kiekvienas nešė mažiausiai po šešis maišus.
-Kas dar liko?-paklausiau.
-Man Harry, Louis ir,-mąstė rudaplaukė,-Niall.
-Mam likai tu, El ir Beth,-atsakė vaikinas.
-O man liko Jake ir tu,-suurzgiau. Buvau labai pavargus ir norėjau valgyt.
-O tai ką tu Niall nupirkai?-suairaukė El.
-Nieko. Ir nesiruošiu.
-Ou nagi. Nupirk jam kažką. Taigi Kalėdos,-pradėjo Louis,-Ir mano gimtadienis.
-Ai tiksliai. Tavo 24 ane?-jis palinksėjo,-O tau reik pirk dvi dovanas ar vienos užteks?
-Iš tavęs ir vienos užteks,-nusišypsojo. Kaip tik įėjom į dar vieną parduotuvę kur pagrinde pardavinėjo tik megzstinius. Pamačius eilę sunkiai atsidusau. Visi išsiskyrstėm į skirtingas puses. Jake nupirkau mėlyną megztinį su užrašu "Best friend you can't have". Louis nupirkau žalia megztinį su užrašu "Carrots". Visiškai nesugalvojau ką jiems pirkt, o ypač Niall. Ėjau palei visus megztinius ir galiausiai radau ko taip ilgai ieškojau. Žydras megztinis su užrašu "I'm stupid". Kadangi geresnio pasirinkimo neturėjau pagriebiau šį. Pagaliau už viską sumokėjau ir  išlėkus iš parduotuvės atsisėdau ant suoliuko laukdama poros. Jaučiau malonumą tiesiog nejudėdama. Po kelių minučių El su Louis išėjo iš parduotuvės apie kažką besikalbėdami. Pamatę mane priėjo.
-Galim važiuot atgal?-suzyziau.
-Manau, kad taip,-atsakė Louis ir mano veide iškart atsirado šypsena.
-Geriausi žodžiai kuriuos šiandien girdėjau,-pasakiau energingai atsistodama. Jie pradėjo juoktis, bet sekė mane link mašinos greitais žingsniais, kad neatsiliktų nuo manęs. Visi susėdom į mašiną ir pirma važiavom prie benrabučio. Louis mus išleido ir atsisveikinęs išvažiavo į brolijis namą kuriame dabar jis gyvena su kitais vaikinai ir dar keliais man nepažįstamais. Su El sunkiai parsiradom iki kambario. Numetėm maišus ir susitarusios, kad pakuosim dovanas rytoj. Susirinkom savo prausiklius ir pasigriebusios po rankšluostį patraukė į dušus. Užsirakinom į vieną kabiną ir aš pirma įlipau į dušą kol El valėsi makiažą ir plovėsi dantis.
-Pastebėjai koks Niall keistas pastaruoju metu?-paklausė.
-Tu supranti, kad man nerūpi?-suinkščiau kai šampūnas įbėgo man į akis.
-Manau, kad savo komentarais jį lėtai keiti,-mąstė,-Galima sakyt lėtai žudai,-nusijuokė.
-Ir gerai. Jis to vertas,-nemąstydama atsakiau.
-Nemanai, kad tu su juo truputį peržiauriai? Suprantu, kad jis tave labai įskaudino, bet jis buvo jaunas, kvailas,-gynė jį.
-Ar tu jį gyni?
-Ne, bet vistiek. Jis mūsų draugas ir tiesiog manau, kad jis jau pakankamai prisikentėjo. Šiuos tris mėnesius tu jį griauži dėl jo svorio ir jis nebevalgo kiek valgydavo. Abi galim patvirtint, kad jis su svoriu neturi problemų,-aiškino ir vos vos pasijaučiau kalta, bet prisiminus ką jis man darė kaltė dingo.
-Vistiek manau, kad jis to vertas,-atkirtau,-Jis mane griaužė dėl svorio du metus plius stūmdymas taigi jis tai ir gauna.
-Ir taip darysi du metus?
-Ne, mano mokslai pakankamai trumpi jei nenori magistro laipsnio,-atsakiau.
-Aaa. Vistiek manau, kad turėtum sustot. Tai galėtų būt Kalėdų dovana jam ir mums visiems nes mus jau užkniso tas jūsų pykimasis.
-Žinau, bet aš negaliu taip visko mest,-tariau El užleisdama dušą,-Man pakankamai gerai sekasi ir viskas veikia. Jis liūdnas ir nelaimingas. To aš ir siekiau.
-Bet tu negali taip elgtis. Suprask, kad jį tai tikrai veikia ir gal net netyčia tai prives prie savižudybės,-mestelėjo,-Ar nori, kad jis nusižudytų?!
-Nežinau....,-nutęsiau, bet El greit iškišo galvą iš dušo ir rūsčiai į mane pažiūrėjo,-Ne ne. Būtų gerai, kad jis dar pasikankintų.
-O tu jam išvis kadanors pasakysi kas jam buvai?-paklausė.
-Manau. Neesu tikra, bet galėsiu duot užuomeną jei jis paprašys. Gal verta bus pasakyt, nes jis supras kaip blogai su manim elgėsi, o aš jau būsiu padarius ate ate ir mes daugiau gyvenime nebesusitiksim. Ir tai jį griauš visą likusį gyvenimą,-baigiau dėstyt.
-Matau turi rimtą planą,-sukikeno,-Bet vistiek manau, kad turėtum nustot. Jis nebetoks linksmas, sulyso, jo paakiai amžinai pajuodę. Jam nėra gerai.
-Pažiūrėsim dar,-tariau ir El pagaliau išlindo iš dušo. Su rankšluosčiais varvėdamos per kolidorių žingsniavom link kambario. Ji sunkiai atrakino duris ir abi įbėgom vidun. Išsidžiovinę plaukus ir susitvarkę mes atsigulėm į lovas. Galiausiai užmigau.

^Rytas^
Mane pakėlė kaip visada spiegianti El. Pašokus iš lovos pradėjau ruoštis. Nuveikiau biską kaip kiekvieną dieną. Atrodžiau:

Galiausiai kaip visada ištempiai El iš kambario, kad gautume pusryčių. Pasiėmę pavalgyt atsisėdom prie to pačio stalo. Įdomu, kad niekas net nebandė prie jo atsisėst. Prie mūsų susėdo visi tai:Harry, Liam, Louis, Jake, Zayn, Beth, Josh, Niall. Keista, kad Niall valgė tik vieną obuolį. Visi keistai pažiūrėjo į jį, bet nieko nesakė. Norėjau kažką kandaus pasakyt, bet susivaldžiau. Nežinau, bet man biški jo pagailo. Buvo nemaloni tyla kurią pertraukė El atsistodama nuo stalo po kažkokio tai žvilgsnių susižvalgymo su Louis. Pasiėmus mane ir Beth ištempė mus iš valgyklos.
-Kas vyksta?-paklausiau sutrikus.
-Buvo kažkaip labai nemalonu todėl norėjau kuo greičiau išeit,-greit sumalė.
-Sutinku,-tarė Beth,-Nesuprantu ar žmonėm taip sunku padaryt, kad dieną prieš kūčias nereiktų eit į pamokas?
-Nežinau, bet jie rimtai kvaili,-prisidėjau,-Bet mes gausim pusantros savaitės atostogų.
-Gal reiks susiplanuot kokią išvyką kurnors visi kartu?-pasiūlė El.
-Gera mintis,-pasakiau ir kaip tik tada įžengėm į klasę. Visi žvilgsniai susmigo į mus.

Louis pov.
Visi žiūrėjom į Niall kuris atrodė suvargęs, sulysęs ir neatpažįstamas.
-Niall,-kreipiausi,-Tai nebegali tęstis,-pakračiau galvą.
-Ką turi omeny?-nervingai nusijuokė.
-Tu nebeesi savim,-prisidėjo Harry.
-Pažiūrėk į save! Tu atrodai prastai,-Liam.
-Turi susitvarkyt viską,-tęsė Josh,-Tu nebemiegi naktim.
-Nedavalgai ir nebepajėgi atlaikyt treniruočių,-tarė Jake.
-Jei tai tęsis, tu - mirsi,-pabaigė Zayn.
-Man viskas gerai,-suniurzgėjo.
-Tau nėra gerai. Ar tai dėl Luannos?-paklausiau. Jis sunkiai atsiduso ir užsimerkęs palinksėjo.
-Bet kodėl taip darai?-liūdnai į jį pažiūrėjo Harry.
-Ji teisi. Aš storas ir man reikia ką nors daryt. Ir dar....,-jam neleido pabaigt.
-Ar tu durnas?! Tu turi geriausią formą iš mūsų visų!-pyktelėjo Josh,-Bent jau turėjai,-tyliai sumurmėjo.
-Aš tiesiog. Gal aš jai bentjau patiksniu kiek nors,-jis liūdnai atsakė. Šis vaikinas buvo gilioj depresijoj. Buvo graudu pažvelgus į jį.
-Ne, Niall. Taip nebus. Mes darom viską, kad tai baiktusi. El kalba su Luanna, kad jūs susitaikytumėt, bet tu turi susiimt,-jo veide atsirado nuvargus šypsenėlė.
-Aš aš,-apžvelgė visus prie stalo,-Pabandysiu,-galiausiai tarė ir visi mes pradėjom ploti.