Game On I

20

-Įleisk! Atidarykit duris!-kažkas klykavo. Pramekiau akis ir pamačiau tiką atsibudusį Josh einantį link durų. Už durų stovėjo įpykę Louis su Harry.
-Kas jūsų plaukam?-pradėjo žvengt Josh.
-Pažiūrėk į veidrodį ir pats paklausk savęs,-piktai atkirto ir Josh išsigandęs pribėgo prie veidrodžio. Nemeluoju. Jis pradėjo klykt.
-Mano plaukai! Kas tai padarė?! Kas galėjo taip padaryt?!-jis suklupo ant žemės ir susiėmė už plaukų.
-Manau į tai mes galim atsakyt,-tarė Louis ir atsisuko į mane. Ačiū dievui laiku užsimerkiau. Tuoj pat pasigirdo dar daugiau balsų ir klykavimų dėl plaukų. Pamoka išmokta.
-Jinai visiems tai padarė?-suurzgė Zayn.
-Esu įsitikinęs, kad čia kerštas,-tarė Niall kuris neskambėjo nusiminęs,-Man visai patinka. Ir tinka.
-Tau gerai, o dabar galim padaryt jai tą patį,-pasiūlė kažkuris.
-Tai, kad jos plaukai ir taip nudažyti lope,-suprunkštė Jake ir aš nesusilaikius taip pat. Pradėjau juoktis visu garsu.
-Oj,-nusibraukiau netikrą juoko ašarą,- einam į papludimį ar dar čia pastovėsit?
-Kodėl tu šitaip su mumis?-suverkšleno Harry.
-Nes manęs neišleidot į vakarienę. Dabar žinosit,-truktelėjau pečiais atsisėsdama.
-Išvis, kur tu vakar buvai?-paklausė Jake.
-Ieškojau naujų draugų? Lyg Ohio,-atsakiau.
-Radai?-pakėlė antakį.
-Vakar vieną gerą, o šiandien tas supažindins su dar vienu.
-Paskutinis klausimas,-pradėjo Josh,-Kodėl Niall nudažei tik galus?
-Nes pagalvojau, kad jam turėtų tik, jis vakar man beveik padėjo ir....man baigėsi dažai.
-Dabar galim eit į papludimį, nes pusryčius pramiegojom,-sumurmėjo Louis.
-O kur El ir Beth?-paklausiau.
-Tos jau senokai ruošiasi eit maudytis,-atsiduso.
-Nesveika,-sumurmėjau,-Juk užtenka penkių minučių.
-Būtent,-atsakė Harry,-Gerai, mes einam susitiksim apačioj?-iškėliau jiems nykščius ir šie išėjo. Mes visi pradėjom ruoštis ir tik dabar supratau, kad man liko gyvent ant sofos, nes kiti kambariai užimti. Tai reiškia kažkas labai norėjo sutaupyti ir užsakė penkiems, o kitus dviem. Nekaltinsiu už tai, nes tai gera mintis. Tuolete persurengiau į maudimosi kostiumėlį ir išėjau link lagamino. Greit ižsidėjau palaidą tuniką ir pasiėmus tašę susidėjau ko man gali prireik. Rankšluostis, telefonas, pinigai, ausinės, kremas nuo saulės kurio niekada nenaudoju, kelios plaukų gumytės, šepetys, bei akinius nuo saulės iškart užsidėjau. Apsisukau ir vaikinai jau buvo pasiruošę ir laukė manęs.
-Iš tiesų nemaniau, kad ji taip greitai pasiruoš,-nusistebėjo Liam. Aš tik nusivaipiau ir išėjau pro duris, o jie paskui mane. Foje pasiėmėm kitus ir visi išėjom laukan. Karštis atsimušė į mus ir supratau, kad kondicionieriai viduj veikia kuo puikiausiai. Ėjau tiesiai per viduriuka rožiniaplaukių, o kitos merginos iš galų. Buvom viena, didžiulė linija. Užsiimiau gultą po skėčiu, nes nemėgstu degintis ir tik nusiimiau tuniką ir akinius buvau pakelta nuo žemės.
-Čia už plaukus,-pasakė Josh, o kiti vaikinai iš mano kambario nusijuokė ir nieko nedarė. Kai jau buvom pakankamai giliai ir jis mane norėjo mes sustabdžiau jį.
-Palauk!-surėkiau ir po truputį atsistojau jam ant pečių ir išsitiesiau visu ūgiu. Galiausiai galva nėriau į vandenį ir išnėriau,-Darrr!
-Aš bandžiau atkeršyt, o ne pradžiugint,-suzyzė Josh,-Į mane nežiūrėk. Nepadėsiu.
-Nagi. Kas nors,-padariau šunyčio akytes.
-Gerai,-atsiduso Niall. Greit priplaukiau prie jo ir pradėjau kabarotis jam ant nugaros. Su jo pagalba užlipau ir vėl nėriau į vandenį. Galiausiai man apsvaigo galva todėl šiaip plaukiojau ir nardžiau darydama nesamones.
-Tu neini atgal? Mes jau čia daugiau nei pusvalandį,-pakvietė mane Jake.
-Niekada!-atsakiau ir panėriau.
-Kaip nori,-pasakė ir išėjo. Likau virna, bet tai ne bėda. Dievinau maudynes ir kai buvau maža, ir dabar. Mano rekordas neišlipt iš vandens penkias valandas. Čia tiesiog atrodo, kad laikas eina greičiau. Pluškenausi ir varčiausi vandenį linksmai kol manęs nepakvietė.
-Luanna, išlipk! Tu ten jau dvi valandas!-surėkė Niall.
-Niekada!-atrėkiau jam pluduriuodama ant nugaros.
-Nagi, praleisi pietus!
-Nieko, turiu pinigų! Pavalgysiu kur nors kitur!-rėkavau.
-Jake, ji nesijudina,-išgirdau žodžius nuo kranto,-Padėk,-ir tada abu vaikinai pradėjo jūdėt link manęs. Tingėjau kažką daryt tad tiesiog buvau vietoj. Jie priėjo ir užsimetę mane kaip rąstą ant pečių nešė į krantą.
-Lenkitės šios žemės karalienei,-tariau atsisėsdama dabar tik ant Niall vieno. Visi aplink mane pradėjo prunkšti,-Kaip jūs drįstate! Jus sekios prakeiksmas visą jūsų likusį gyvenimą!-vaidinau išsižeidusią. Visi aplinkiniai žvengė kaip ir draugeliai, o aš laikiausi,-Nunešk mane kur nors kitur,-pareiškiau,-Negulėsiu šalia tokių pasibaisėtinų, neišauklėtų, netikusių paauglių,-pasišlykštėjus tariau priversdama visus dar labiau juoktis,-Greičiau, tarne, man uždraustą būti prie paprastų kaimiečių. Nešk mane ten,-parodžiau į gultą šalia dviejų vaikinų kurie žvengė iš manęs.
-Kaip įskysite,-atsakė Niall. Nesusilaikius sukikenau, bet iškart grįžau į vaidmenį. Elegantiškai atsiguliau ir jaučiau vaikinų įsmeigtus žvilgsnius į mane. Visų vaikinų išskyrus Louis ir Harry. Nesiskundžiu. Dėmesio man ir reikėjo.
-Vandens!-pareiškiau ir kas juokingiausia, kad vienas iš nepažįstamųjų davė buteliuką. Atsigėriau ir numečiau jį šalia,-Man į akis šviečia saulė! Uždenkit! Dabar!-tiesiai šviesiai tai man patiko toks vaidmuo visi man viską darė ir manęs klausė. Galiausiai nebeišlaikiau ir pradėjau žvengt. Atsistojau iš savo vietos ir vienas iš vaikinų kažką įkišo man į ranką. Nusprendus, kad patikrinsiu normaliai atsisėdus patraukiau link tikrojo savo gulto. Sustojus tokiam galima sakyt vidury ratuko žmonių kurie gulėjo šalia nusilenkiau ir sulaukiau plojimų,-Ačiū! Čia buvo Luanna Perez!-nusilenkiau ir grįžau pas saviškius kurie žvengė iš manęs,-Ir štai jums pamoka kaip tu darai vienam miestui po kito save įsimintiną ir įžymią.
-Tą patį darei Ohio?-suprunkštė Beth.
-Tai labai toli nuo Ohio,-tariau užsisvajojus apie tada,-Labai toli. Beje kas ten apie pietus?
-Na mes einam valgyt ir po to grįšim tai klausimas - tu su mumis ar lieki?-paklausė El.
-Ašš.......Lieku. jeigu išalksiu kažką nusipirksiu kokioj parduotuvėlėj, o gal gausiu nemokamai kaip tiką. Tiesiog pavalgykit už mane. Kad nepaeitumėt,-mirktelėjau ir pradėjau rišti plaukus į kuoduką.
-Davai,-atsisveikino,-Tik nenumirk be mūsų,-sukikeno Jake.
-Nesijaudink, esu įsitikinus, kad jūs mirsit be manęs,-nusijuokiau. Jie išėjo, o aš pažiūrėjau į savo ranką. Ten buvo lapelis. Atlenkiau jį ir ten buvo parašyta numeris su vardu. Ryan. "Dar vienas draugas"-pamąsčiau.