Game On I

23

-Išvis, kaip, kas, iškur? Kas čia vyksta?-paklausiau nusiraminus.
-Aš čia atvažiavau atsostogom su savo mergina ir randu internete bei po visą salą pasklidusį įrašą kur tu esi,-pasakojo,-Pirma neatpažinau tavęs ir netikėjau savo akimis, kad čia ta pati Luanna Perez iš mano vaikystės.
-O aš negaliu patikėt, kad čia tu! Tu taip pasikeitei,-buvau tokia laiminga. Tokia laiminga.
-Tu kalbi apie mane? Pažiūrėk į save! Atrodai nuostabiai,-pagyrė,-Ir tiek pasikeitei. Ne tik išvaizda, bet ir charakteriu. Anksčiau pažinota Luanna nebūtų šokus ant baro nejausdama baimės ir savimi puikiai pasitikėtų.
-Pripažystu,-nusijuokiau kartu su juo.
-Jacob?-kažkokia miela mergina priėjo prie mūsų.
-Tu turbūt jo mergina,-atsistojau,-Malonu susipažint, aš Luanna,-prisistačiau.
-Aš Lilah,-paspaudė man ranką.
-Ji labai miela,-tariau Jackob atsisukdama į jį.
-Žinau,-nusišypsojo.
-Kodėl jūs abu apsiverkę?-paklausė Lilah.
-Nes atradau svarbiausią žmogų iš savo vaikystės po trylikos metų,-atsakiau su šypsena.
-Ji ta pati draugė apie kurią pasakojau,-tarė vaikinas,-Tik labai pasikeitus. Padiktuok savo numerį,-paprašė. Taip ir padariau,-Išvis, kur tu dabar gyveni, ką darai?
-Šiuo metu Newyork'e gyvenu ir mokausi,-nusijuokiau.
-Tu mokaisi?-pradėjo juoktis,-Greičiau prasėdi nieko neveikdama.
-Gerai, šitas dalykas nepasikeitė,-visi trys vėl nusijuokėm.
-Klausyk, mes turim eit, bet prašau dar susirašom ar susiskambinam. Nenoriu tavęs prarast dar dešimčiai metų,-apsikabinau su jais abejais.
-Būtinai, iki!-atsisveikinau ir vėl atsiguliau. Jaučiaus geriau. Jaučiaus laiminga, bet lyg kažko trūksta.
-Ką tu?-prie manęs prisėdo Niall atėjęs.
-Nieko,-giliai atsidusau.
-Tu verkei?-paklausė.
-Truputį,-atsakiau.
-Kas buvo? Tau viskas gerai?-iškart pradėjo klausinėt.
-Taip, man viskas gerai,-suburbėjau.
-O kas buvo?-neatstojo.
-Susitikau draugą. Buvusį geriausią draugą.
-Ir dėl to tu verki?-susiraukė.
-Pirmą kart po trylikos metų,-pabaigiau savo mintį.
-Smagu tada,-jaučiau kaip jis nemaloniai jaučiasi.
-Tiek daug pasikeitė per tą laiką,-nusišypsojau pati sau žiūrėdama į dangų,-Bet jis mane pažįsta geriau nei kas kitas. Net mama.
-Skamba smagiai,-atsigulė.
-Taip ir yra. Esu laiminga dėl jo. Jis mane prisiminė, susirado nuostabią merginą, keliauja. Taip kaip ir svajojom maži,-paaiškinau ir man atrodo lyg Niall raumenys atsileido ir jis pats atsipalaidavo.
-Vieninteliai draugai nuo vaikystės tai tie keturi kvailiai. Su Josh ir Jake susipažinom čia. Niekada ir nereikdavo daugiau draugų,-papasakojo savo.
-Jo....,-nutęsiau nežinodama ką daryt ir bandžiau susilaikyt neužsiminus apie tai ką jis veikė penktoj ar šeštoj klasėj. Ačiū dievui, laiku suskambo mano telefonas.
L-Alio?
M-Sveikutė, dar gyva?-nusijuokė Matt.
L-Nereikia tyčiotis,-sumurmėjau,-Taip aš gyva.
M-Tai šiandien tu atvarysi pas mane, ane? Žmonės bus labai laimingi sužinoję, kad išvis bus vienam klube su tavim,-juokėsi.
L-Ką aš vakar vapšė dariau, kad mane visi žino?!-susiraukiau. Niall šalia manęs prunkštelėjo, bet po to vėl normaliai pasitaisė gulėjimo poziciją ir vaidino, kad nieko nenutiko.
M-Vargšė Luanna neatsimena,-sukikeno,-Šeip tai neesmė. Tuoj atsiųsiu adresą ir lauksiu tavęs aštunta.
L-Gerai,-atsakiau ir jis pabaigė pokalbį. Gyliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Bent jau nuovargis truputį išnyko.
-Kartais gyvenimas taip užknisa,-sumurmėjau.
-Kodėl?-susidomėjo Niall.
-Nes iš čia greit išvažiuosim, galiausiai tuoj pasibaigs atostogos. Nekenčiu mokyklos,-suburbėjau.
-Bet tau gerai sekasi nesimokius,-priminė.
-Daug metų atminties lavinimo ir darbo išgirsti ką reikia,-nusijuokiau.
-Tai jau turbūt,-prisidėjo prie manęs,-Norėtum dabar namo? Ne į Newyork'ą. Pas mama?-paklausė iš niekur.
-Ne,-tiesiog atsakiau,-Čia leidžiu daug geresnį laiką nei visus metus Londone.
-Kodėl, jei galiu paklaust? Aš taip norėčiau. Eddie su tėčiu ir jo nauja žmona gyvena Newyork'e ir juos karts nuo karto pamatau, bet mama su savo vyru likus Airijoj.
-Tai Eddie tavo įbrolis?-paklausiau, o šis palinksėjo,-Jis labai mielas.
-Žinau,-išsišiepė. Jis didžiavosi juo.
-Nenoriu grįžt namo, nes ten niekada nebuvau laiminga. Niekada neturėjau puikių santykių su ja, o tėčio niekada nebemačiau nuo tada kai man buvo trys,-papasakojau savo nelaimingą istoriją nors ji manęs daugiau nejaudina. Tai tiesiog gyvenimas ir aš gyvenu dabartimi.
-Užjaučiu,-liūdnai tarė.
-Kam?-paklausiau,-Dabar aš laiminga. Turiu geriausius draugus, komandą. Pabaigsiu mokslus, pradėsiu karjerą, atskirą gyvenimą ir pamiršiu visas blogybes kurios man kada nors nutiko.
-Teisybė. Visiškai sutinku,-palinksėjo galva . Prasidėjo labai nejauki tyla, bet nebandžiau jis pralaušt ur vaidinau lyg nejusčiau keistumo. Po minutės atsirado ir išgelbėtojas.
-Ką čia darot?-prie mūsų pribėgo Jake.
-Gulim, ilsimės, deginamės,-atsakiau,-Tu?
-Atėjau pas jus,-sukrito ant gulto šalia.
-Gal žinai kiek valandų?-paklausiau.
-16:57, o ką?
-Neveltui jau nebetaip karšta čia ,-pasimuisčiau,-Eisim jau gal greitai?
-Galėsim,-tingiai tarė Niall.
-Čia laikas taip greit eina,-atsidusau,-Atrodo tik atvažiavom, o jau liko dvi dienos čia.
-Ypač tau kai naktim taip linksminies,-suprunkštė vaikinai.
-Ką aš tokio padariau?-suzyziau.
-Mes nežinom visko pilnai,-nusijuokė Jake,-Bet matėm vaizdelių ir netgi girdėjau gandų.
-Ar aš noriu tai žinoti?-pakėliau antakį.
-Nemanau,-sukikeno blondinas.
-Nu ir gerai,-tariau ir pradėjau rinktis savo daiktus.

<><><><><><><>

-Gal kas nori padėt man išsirinkt rūbus? Nežinau kas geriau,-paprašiau visų kas buvo apartamentuose.
-Užsiėmęs,-sušuko Josh iš balkono rodydamas, kad kalba telefonu.
-Tingiu!-vienu metu iš savo kambarių atšaukė Zayn ir Jake. Atsisukau į Liam ir Niall sėdinčius ant sofos ir apie kažką besikalbančius.
-Ne,-rimtai tarė.
-Nagi,-sumykiau,-Jums tereiks pasakyt kuri apranga geriau atrodo.
-Na gerai,-atsiduso. Greit nubėgau į tuoletą ir persirengiau pirmają aprangą. Praėjau kaip modelis pro vaikinus apsisukdama ir pasirodydama iš visų pusių ir vėl nubėgau persirengt. Antrą kartą padariau tą patį.
-Manau, kad šita,-tarė Niall.
-O aš manau,-Liam uždelsė,-Irgi šita.

Taigi, atrodžiau:

-Galima paklaust kur tu eisi?-pasiteiravo Liam.
-Dirbti,-atsakiau stovėdama prieš veidrodį ir tvarkydamasi plaukus.
-Dirbti?-nesuprato Niall.
-Matt man pasiūlė darbelio,-pradėjau,-Šiandien jo klube būsiu atsakinga už muzika,-paaiškinau.
-Neblogai,-nusistebėjo blondinas.
-Tu moki naudotis visa ta oparatūra? Ten maždaug milijonas mygtukų,-susiraukė Liam.
-Nieko ten sunkaus,-tariau ir išlėkiau pro duris.
Atėjus prie klubo Matt manęs laukė. Paridė sekt paskui jį ir mes apėjom iki galinio išėjimo. Eidamas man jis aprodė vidų, supažindino su keliais žmonėm. Čia jau grojo muzika ir pamačiau, kad dj jau išeidinėjo užleisdamas man vietą. Sukirtom rankom praeinant viens pro kitą. Atsistojau už visų tų milijono mygtukų ir laukiau ženklo.
-Sveiki visi!-pasisveikino Matt,-Labai trumpai norėčiau jus sutrugdyt. Šiandien yra ypatinga diena, nes pas mūsų muziką leis ypatingas žmogus. Ji mano puiki ir sena draugė ir jūs tikrai ją žinot,-žmonės atrodė susijaudinę,-Šiandien pas mus.....Luanna Perez!-suriko ir visos šviesos atsisuko į mane. Visi esantys salėj pradėjo klykt ir t.t. kaikurie išsitraukė telefonus ir pradėjo rašyt kitiems. Laukia ilga naktis.