Game On I

10

^Po paskaitų^
Sėdėdama ant suoliuko keikiau save, kad atsivilkau į prekybos centrą viena ir tik su kuprine. Nors nešiau tik kojnes ir truputį maisto tai nebuvo labai lengva. Buvau nustebus, kad Newyork'e prekybos centre gali būt tiek mažai žmonių. Gal čia nėra jis toks didelis, bet vistiek. Susikaupus pakilau nuo suoliuko ir pasiėmus ramentus pradėjau judėt išėjimo link. Eidama pamačiau pasibjaurėtiną vaizda. Gal du maždaug penkiolikos metų vaikinukai stūmdė savo tarpę spėju septynmetį. Neabejodama prilėkiau prie jų.
-Gal atsikniskit?! Jis mažas vaikas, o jūs snargliai jį stūmdot?!-užstojau vaiką.
-Ir kas gi manai esanti?-nusijuokė vienas iš jų.
-Luanna Perez,-drąsiai iškėlus galvą tariau. Jie sustingo.
-Negali būt,-suprunkštė.
-Tuoj pažiūrėsim,-sumurmėjau ir vienam užvožiau su ramentų, o po to sekė alkūnė. Galiausiai jis nukrito ant žemės. Kitas iškart griebė draugą ir po kelių sekundžių jų jau buvo nematyt. Apsisukus pamačiau vaikutį sėdintį ant žemės ir verkentį. Iškart numečiau kuprinę ir ramentus atsisėdau prie jo,-Ei, viskas gerai,-apkabinau jį.
-Ačiū, teta,-sukūkčiojo.
-Vadink mane Lu,-nuvaliau jo ašaras,-Kuo tu vardu?
-Aš Eddie,-sukikeno iš mano juokingos veido išraiškos kurią padariau.
-Na, Eddie, ką čia darai vienas?
-Mane mama čia paliko, nes mano brolis mane pasiims šiandienai iki vakaro,-paaiškino žiūrėdamas į žemę.
-Jei tu neprieš, aš palauksiu tavo brolio su tavim, gerai?-jis tik išsišiepęs palinksėjo ir prisglaudė prie manęs stipriai apkabindamas.
-Papasakok ką nors juokingo,-tarė padėdamas galvą man ant kojų šitaip atsiguldamas. Įsivaizduoju kaip keistai mes turėjom atrodyt sėdėdami vidury aukšto ant žemės.
-Gerai, papasakosiu apie tokį nevykelį,-jis tik palinksėjo,-Įsivaizduok, jis buvo futbolo komandos ir geriausias žaidėjas, bet vieną dieną mes susilažinom, kad žaidžiu geriau ir laimėjau 20$,-Eddie tik sukikeno,-Tą dieną treneris viską matė ir priėmė mane į komandą. Kitą dieną aš tapau komandos kapitonė,-pradėjom abu juoktis,-Galima sakyt, kad jis storas ir labai daug valgo, bet nedaugiau už mane. Man labai patinka jį erzint ir kai jis paraudonuoja iš pykčio būna taip juokinga,-pasakojau kol neišgirdom kažko šaukiančio Eddie.
-Eddie! Eddie kur tu!?-rėkavo. Po kelių sekundžių iš už kampo išlindo Niall.
-Va, Eddie, čia tas pats apie kurį pasakojau,-tariau atsiremdama į žemę.
-Rimtai? Čia mano brolis, Niall. Tu jį žinai?-jis žiūrėjo į mane išpūtęs akis. Palinksėjau,-Ni!-suriko berniukas ir blondinas greit pradėjo jūdėt link mūsų.
-Kas čia vyksta?-susiraukė. Eddie šoko jam į glėbį.
-Teta Lu mane išgelbėjo nuo tokių dviejų blogų vaikinų. Ji labai gera ir faina,-tarė visdar įsirėmęs į jį.
-Nejaugi,-sumurmėjo,-Pavežt?-atsisuko į mane.
-Jūs iki koledžo?-pasidomėjau.
-Ne visi atleisti nuo treniruočių,-nusivaipė ir aš sukikenau. Atsistojau nuo žemės ir susirinkau visus savo daiktus nuo žemės.
-Ar galėsiu pabūt su Lu kol tau bus treniruotė?-pilnom vilties akim paprašė Eddie Niall.
-Uhhh,-Niall bandė išsisukt nuo Eddie žvilgsnio,-Gerai, galėsi,-atsiduso,-Prašau neišmokink jo blogai elgtis.
-Negi aš blogai elgiuos?-sukikenau, bet jo žvilgsnis liko toks pats rimtas,-Gerai gerai neišmokinsiu, nesijaudink,-atsakiau ir visi kartu patraukėm link mašinos. Gerai, kad ilgai važiuot neteko, nes galėjai jaust kažkokią keistą įtampą sklindančią automobilyje. Išlipus Niall nubėgo persirengt treniruotei, o mes su Eddie pamažu žingsniavom link stadijono, kad galėtume viską stebėt. Atsisėdom trečioj eilėj pagal Eddie pageidavimą ir ištraukiau guminukų pakelį iš kuprinės kurį atidaviau berniukui. Jis laimingas valgė guminukus tabaluodamas kojomis. Vaikinai išbėgo į aikštelę.
-Labas, Jake!-surėkiau.
-Labas, Jake!-surėkė Eddie paskui mane.
-Labas, Lu! Eddie, vaikine seniai matėmės,-pribėgo prie mūsų pasisveikinti.
-Labas, Louis!-vėl surėkė vaikas ir prie mūsų pribėgo ir tas.
-Eddie, labas! Luanna, esu nustebintas, kad Niall tau patikėjo saugot Eddie. Dažniausiai tai daro El,-atsisuko į mane.
-Teta Lu labai gera. Ji mane išgelbėjo nuo tokių dviejų vaikinų kurie mane stūmdė ir aš norėjau būt su ja,-išsišiepė Eddie.
-Tiesiog tobula,-suprunkštė,-Vieną Horan gelbėja, kitą Horan skriaudžia. Kokia ironija,-pradėjo juoktis su Jake.
-Jake, Louis! Greičiau!-surėkė Henris. Šie skubiai nulėkė daryt apšilimą. Su Eddie visą treniruotę aptarinėjom žaidėjus. Kuris ką daro gerai, o ką blogai. Galiausiai kai vaikinai pabaigė sportuot susiruošę sulaukėm Harry, Beth, El ir Liam. Pasirodo Zayn užsiėmęs. Septyniese patraukėm McDonald's link. Visi užsisakę susėdom prie didžiausio stalo belaukdami savo maisto.
-Aš noriu sėdėt prie Lu!-suzyzė Eddie.
-Ne, ji mano geriausia draugė tad aš prie jos sėdėsiu,-sukryžiavo rankas El. Berniukas pasisuko į Jake.
-Aš ir jos geriausias draugas,-papūtė lūpas.
-Nuu, bet aš noriu,-numykė.
-Ateik čia,-sukikenau ir pasisodinau jį sau ant kelių. Jis sukrykštavo ir prisistūmė savo maistą.
-Ni, žiūrėk kokį žaisliuką gavau!-pasigyrė laimingas.
-Aš pradedu pavydėt,-sumurmėjau ir visi pradėjo juoktis išskyrus Niall. Po 30 minučių Eddie pasiimt atvažiavo jo mama. Visi atsisveikino ir Niall jį palidėjo.
-Lu, varom jau? Aš labai pavargus,-sumurmėjo El man pabaksnodama man į šoną.
-Gerai, aš ir noriu į lovą,-atsidusau ir mes pakilom nuo stalo. Beth prisijungė prie mūsų ir mes išėjom į bendrabutį palikdamos vaikinus vienus.

Harry pov.
Visi keistai žiūrėjom į Niall kuris buvo liūdnas, nepatenkintas ar kažkas panašaus.
-Kas tau?-neiškentęs paklausiau.
-Tiesiog....-nutęsė.
-Luanna su Eddie sutaria labai gerai, o su juo pats žinai,-paaiškino Louis.
-Neturėtum liūdėt. Luannai patinka kieti vaikinai ir jei nori ją suviliot - paruošk puikų gimtadienio vakarėlį,-pasiūlė Liam.
-Žinau, tiesiog tai labai keista,-atsiduso įsidėdamas bulvytę į burną. Liam pradėjo juoktis,-Kas tau?
-Tiesiog. Tu esi Niall Horan. Aš negaliu patykėt. Tu esi tas kuris netiki meile ir sakė, kad neturės rimtų santykių,-sukikeno.