Game On I

4

-Nagi! Bėkit, mes net nepradėjom treniruotės!-šaukė Henris,-Čia apšilimas, o jūs jau uždusę! Net Luanna geriau laikosi!
-Ką tai tūrėtų reiškti?!-pasipiktinau.
-Na tai am,-mykčiojo.
-Tai reiškia, kad tu silpnesnė ir ne tokia pajėgi,-nusišaipė Niall.
-Parkalbo tas kuriam atjungt man net neprireiktų minutės,-atkirtau.
-Gerai, jau gana!-nutraukė Niall kuris jau žiojosi kažką sakyt,-Vaikinai buvom susitarę, kad šiandien bus rimta treniruotė. Atrinksim kas bus puolimas, gynėjai, kapitonas ir t.t. Visi gali būt visais tad pasistenkit. O dabar pasiskirstom komandom! Niall su Luanna, rinkitės,-pabaigė kalbėt ir Niall nusimovė marškinius lyg pasiruošdamas ir pašaipiai pažiūrėdamas į mane. Nesigėdydama nusirengiau savo ir likau tik su sportine liemenėle. Jis stengės neparodyt kiek jam įtakos tai daro, bet jam sunkiai sekėsi.
-Louis!-sušukau pasirinkdama.
-Josh!
-Jake!
-David!
-.............

^Žaidimo pabaiga^
^3:3^
-Puse minutės!-sušuko Henris.
-Susiimkit!-sušukau ragindama,-Jake čia!-surėkiau kai pamačiau, kad jis išmušė kamuolį ir priešininko. Kai kamuolys buvo ore prie manęs susikaupus spyriau:

(Įsivaizduokit, kad spiria Luanna)

Spyrus nukritau ant nugaros ir tiesiog gulėjau laiminga, nes laimėjom prieš Niall. Pagrinde tai ir yra mano tikslas. Parodyt, kad jis nėra geriausias. Visi kas buvo mano komandoj pradėjo šūkaut, šokinėt iš džiaugsmo. Niall buvo įsiutęs, bet labai nesigilinau, nes prie manęs pribėgo mano komanda ir pakėlę į orą pamėtė kelis kartus. Galiausiai baigę "šventimą" pribėgom prie trenerio kur jis pradėjo sakyt:
-Wow,-ką pirma tepasakė,-Netikėta, bet eime prie reikalo. Vartinikas lieka Josh,-užtikrintai pasakė,-O Kapitonas,-atrodo, kad jis labai įtemtai mąstė ir galiausiai atsiduso,-Tai turi būt Luanna,-tarė ir daugiau nieko nebegirdėjau. Atrodo viskas sustojo. Visada norėjau žaist tikroj komandoj, bet tapt kapitonė.....Svajonės pildosi. Pasirėmiau į kelius ir giliai įkvėpiau.
-Yeaaaa!-suklykiau pašokdama į orą,-Yeeees!-šūkavau ir pradėjau bėgiot stadijone,-Hahaha! Va tau, Horan!-surėkiau jam iškeldama vidurinį pirštą. Jis buvo raudonas iš pykčio, bet nekreipdama dėmesio į jį nubėgau į rūbinę persirengt. Susitvarkius išskibėjau, nes prisiminiau Shawn. Jis laukė manęs besišypsodamas.
-Sveika, komandos kapitone!-apsikabino.
-Sveikas! Matei?-paklausiau.
-Yeaaa!-pamėgdžiojo mane ir abu pradėjom juoktis.
-Taigi, kur mes einam?-pasiteiravau.
-Į kiną jei tau tinka,-tarė.
-Tai aišku! Tik prašau ne romantinį,-paprašiau, nes jų nelabai mėgau.
-Ačiū dievui! Nekenčiu jų. Tuoj taksi turėtų privažiuot, nes mano mašiną taiso,-paaiškino.
-Tai kelintus metus tu čia?
-Antrus.
-Pala, bet aš nesuprantu kodėl mes būnam vienose paskaituose jei aš pirmus?-mąsčiau.
-Kadangi koledžas nėra didelis ir nėra tiek dėstytojų bei studentų,-aiškino,-Bet manau, kad taip daug linksmiau,-tarė ir atidarė taksi dureles man įlipti.

^21:46^
-Aš laimėsiu!-užtikrintai pasakiau.
-Aš neabejoju, bet neįsivelk į ką nereikia,-patrūkčiojo pečiais kai priėjom bendrabučio duris,-Ačiū už šiandieną,-šiltai nusišypsojo.
-Tai ačiū tau!-atsakiau,-Na ką, lekiu. Iki rytojaus,-apsikabinau jį ir nubėgau vidun. Atidarius savo kambario duris vaizdas šokiravo. Pamačiau El ir Louis kurie įsijautę bučiavosi.
-Tiesiog duok savo raktą ir aš išeinu,-tariau vaikinui rinkdama savo rūbus rytojui. Jis atmetė man raktus ir aš išlėkiau iš kambario. Neskubėdama laiptais pradėjau lipt į šeštą aukštą. Aš net nenutuokiu su kuo jis gyvena. Ouj El liks man skolinga. Priėjus 604A kambarį giliai atsidusau ir atrakinau duris. Įėjus į vidų pamačiau didesnį kambarį su trim lovom ir du vaikinus žiūrinčius futbolą per televizorių. Iš kur jis pas juos?! Jie net neatsisuko į mane.
-Louis gali pamest dvi skardines alaus nuo stalo?-paprašė Niall. Žinoma čia jis. Paimiau skardines ir mečiau vieną jam į galvą, o kitą Harry.
-Kas tau yra Louis?!-suklykė ir atsisukę dar labiau pradėjo klykt. Tai buvo pats juokingiausias vaizdas kokį esu mačius,-Kaip tu čia patekai?!
-Pro duris?-tai daugiau nuskambėjo kaip klausimas.
-Jos buvo užrakintos!
-Tai kam reikalingi raktai?-paklausiau iškeldama raktą kurį davė Louis.
-Ar tu jį nužudei ir pasiimiai raktą?-įbaugintas Harry paklausė. Pradėjau žvengt.
-Jūsų draugas užsimanė pažaist tėvus mano kambary,-paaiškinau.
-Aš jį nužudysiu,-sumurmėjo Niall.
-Nebūk toks piktas, buvęs komandos kapitone,-nusišaipiau.
-Ai Niall tu man taip ir nepasakiai kas perėmė tavo vietą,-tarė Harry ir Niall piktai pažiūrėjo į mane.
-Net nebandyk,-jis suurzgė man.
-Luanna, kas toks?-klausinėjo. Aš išsišiepiau.
-Nebandyk!-dar kartą pakartojo blondinas.
-Harry, spėk,-tariau.
-Na gerai.....Jake?-paurčiau galvą,-Net nenutuokiu kas galėtų dar.
-Duosiu užuomeną,-tariau ir jis palinksėjo,-Tas žmogus nekenčia Niall.
-Ne!-jis išsižiojo,-Tu to nepadarei,-jis buvo šoke.
-O taip aš tai padariau,-sukikenau.
-Wow,-bandė susigaudyt,-Maniau, kad už Niall geresnių čia neatsiras,-kalbėjo,-Buvau įsitikinęs. Viskas keičias,-kalbėjo su savimi,-Bet Niall,-nutęsė,-Atsimeni ką sakei mums,-Harry išsišiepė.
-Tai netiesa,-papurtė galvą,-Tai buvo prieš du metus, Harry, tad net neminėk to.
-Neminėt ko?-susidomėjau.
-Ne tavo reikalas,-suurzgė,-Ir dar kartą sakau, Harry, niekada,-rimtai tarė Niall ir nusisuko į televizorių. Garbanius dar sumurmėjo sau panosėj kažką panašaus į: "Dar pažiūrėsim". Ir taip pat susitelkė į rungtynes. Aišku labai norėjau sužinot apie ką jie kalbėjo, bet pasidaviau ir apsižvalgiau aplink kambarį. Pamačiau mini šaldytuvą. Iš kur?! Atsidariau jį ir pasiimiau kolos skardinę, nes šiandien prisigert nenoriu. Atsisėdau ant sofos prie Harry.
-Kola yra Niall,-tarė visdar stebėdamas ekraną.
-Ir tu manai, kad tai ką nors keičia,-suprunkščiau.
-Pamiršk, kad sakiau,-atsiduso. Galiausiai atsirėmus į jį užmigau.

^Rytas^
Mane pakėlė šnybždėjimas:
-Niall, ar tu įsitikinęs?-manau, kad tai buvo Harry.
-110% įsitikinęs,-atsakė.
-Bet pažįstant ją kelias dienas žinau, kad tau bus blogai,-toliau šnybždėjo. Nepastebimai pramerkiau akį ir pamačiau Niall artėjantį prie manęs su kibiru kuriam kaip įtariu yra vanduo.
-Priartėk dar žingsnį ir atsidursi ligoninėj,-tingiai sumurmėjau. Tie pašoko iš išgąsčio ir Niall vos savęs neapsipylė,-Ačiū, Harry,-padėkojau.
-Už ką?-jis buvo sutrikęs.
-Kad pakėlei nuo savo garsaus šnybždėjimo ir turbūt dėl to, kad tavo draugas neatsidurs pas seselę,-murmėjau į pagalvė užsimerkus.
-Prašom?
-O dabar leiskit miegot,-suburbėjau ir apsiverčiau ant kito šono.
-Tada praleisi pusryčius,-tarė Niall.
-Jo siūlau ir tau. Tu-storas,-sumurmėjau. Harry pradėjo isteriškai žvengti ir įtariu, kad Niall raudonas iš pykčio.
-Aš neesu storas,-piktinosi.
-Į tavo švarką tilptų trys aš tad taip, tu-storas. O dabar atsiknisk ir pakelk po valandos.