Game On I

13

-Jis mane taip užkniso. Mano, kad gali turėti viską,-kalbėjau su Jake tamsoje. Dviese sėdėjom vėsiame ore stadijone.
-Nesu geras patarėjas ir nežinau ką patart,-nusistebėjo,-Bet išklausius tavo istoriją turbūt daryčiau tą patį.
-Ta sugipsuota koja nepadeda,-sumurmėjau,-Jei galėčiau tai sumuščiau jį, kad savaitę nepaeitų.
-Ne per žiauriai?-sukikeno.
-Ne,-atsakiau. Buvau labai prastos nuotaikos.
-Nebūk pikta. Tada reikš, kad jis nugalėjo. Tu negali pasiduot,-apglėbė mane per pečius.
-Žinau,-atsidusau galva atsiremdama į jį,-Kartai taip norisi jam pasakyt, tiksliau išrėkt kas ištikrųjų esu ir daugiau su juo nekalbėt gyvenime po kelių smūgių,-sumurmėjau ir priverčiau Jake nusijuokti.
-Suprantu, bet neišeitų. Jūsų draugai bendri, jūs abu populiarus ir mokotės kartu beveik kiekvienoj paskaitoj,-susikėlė kojas ant kėdės priešais.
-Žinau. Dar kartais noriu pradėt klykt visu garsu ir išsiverkt. Viskas susideda į tiek daug, kad atrodo tuoj palūši,-pasakojau,-Neįsivaizduoji kaip skaudu  kiekvieną dieną matyt savo buvusį košmarą. Tik pamatydavau jį tai iškart bėgdavau arba slėpdavaus tačiau kartais būdavau per lėta ir būdavau pagauta penkių vaikinu,-viena ašara nuriedėjo žandu. Nebevaržiau savęs ir leidau išsilieti,-Kiekvieną dieną į mokyklą eidavau su baime. Baime, kad mane sumuš ar pažemins dar labiau. Tiek metų net neturėjau draugų!-suklykiau ir Jake mane suspaudė dar labiau,-Mama net nesistengdavo paklaust kaip man sekas. Jai niekada nerūpėjau, o su tėčiu nebendravau, nes jis irgi nežinia kur. Tiek metų neturėjau nieko su kuo galėčiau pasikalbėti, kam galėčiau išsipasakot,-verkiau ant Jake marškinėlių kol jis glostė man nugarą,-Galiausiai viskas pasibaigė. Praėjo šeši metai ir jis vėl čia. Gadina viską kaip anksčiau. Visi mano, kad nieko nejaučiu ir man nusispjaut, bet taip nėra. Neįsivaizduoji kaip sunku tai iškentėt,-kūkčiojau.
-Numanau,-toliau ramino,-Iš manęs irgi tyčiojos. Vien tik dėl mano orentacijos. Žinau, kad tau sunku, bet nepasiduok. Tu viską iškentėsi ir tai pasibaigs. Pabaigsi mokslus, dirbsi, turėsi šeimą, turėsi naują gyvenimą. Ir norėčiau būti jo dalimi kaip visdar tavo geriausias draugas,-tyliai nusijuokė.
-Visada,-atsakiau nusišyosodama nors ir jis to nematė.

Niall pov.
Tik Luanna išvažiavo surėkiau iš visų jėgų ir suklupau ant žemės.
-Kas čia buvo?-susiraukė El.
-Pratrūkau. Aš nebegaliu! Aš nemoku taip gyvent. Visada gaudavau merginas kurias tik noriu, o ji atrodo tenori mane sumušt arba išsišaipyt,-sukritau nugara ant smėlio ir užsidengiau veidą rankom.
-Tu ją turbūt giliai sužeidęs,-prie manęs atsisėdo Harry.
-Bent ji galėtų pasakyt. Aš noriu žinot, aš noriu atsiprašyt!-sušukau.
-Nusiramink, Niall,-prie manęs pritupė Liam.
-Aš negaliu,-apsikabinau kelius.
-Kas vyksta, Niall?-paklausė sunerimus Beth pritūpdama šalia Harry.
-Aš negaliu nustot apie ją galvojęs,-papurčiau galvą,-Ji neišeina man iš galvos,-buvau ant ribos.
-Viskas bus gerai. Tik nusi....,-pradėjo Liam, bet pertraukiau jį.
-Niekas nebus gerai! Ji manęs nekenčia ir aš net negaliu sužinot kodėl!-šaukiau nesirūpindamas, kad kažkas gali mus išgirst.
-Viskas išsispręs. Nusiramink,-apkabino mane Louis.
-Juk pats žinai, kad meluoji. Mes baigsim mokslus ir ji daugiau gyvenime mūsų nematys ar išgirs, o galiausiai apie mus pagalvos. El jos geriausia draugė su Beth ir jos gal susitiks ar susiskambins, o mes būsim kaip buvęs gyvenimo etapas!-vėl šaukiau. Nebevaldžiau savo emocijų,-Aš tik žmogus be ateities,-sumurmėjau ir ašara išdavikė nuriedėjo mano skruostu. Greit ją nuvaliau kol kas nors nepamatė.
-Tai netiesa,-greit tarė Beth.
-Pamatysi, jūs būsit garsiausia grupė pasaulyje,-šiltai nusišypsojo El uždėdama ranką man ant peties.
-Ji teisi,-pakračiau galvą,-Pažiūrėk į mane. Aš apgailėtinas! Viskas ką sugebu padaryt tinkamai tai skaudint žmones,-nebegalėjau pakelt tokio galima sakyt skausmo.
-Tu žinai, kad tai netiesa,-susiraukė mergina.
-Tai kur dar?
-Futbolas, dainavimas, grojimas gitara, mokslai tau sekasi pakankamai gerai taip pat. Žmogau, tu pavyzdys Eddie. Tu turi mažą savo kopiją kuri tik ir stengiasi būt tokia faina kaip tu,-vardino El,-Kiekvieną kartą kai būnu su juo ir paklausiu apie tave jis nesustoja pasakot ką gero su juo nuveikiai ir kaip jis nori būt toks kaip tu.
-Tiesiog....Tu neįsivaizduoji kaip ji man patinka,-sumurmėjau.

Luanna pov.
-Viskas bus gerai,-ramiai tarė Jake.
-Tiesiog....Tu neįsivaizduoji kaip aš jo nekenčiu,-sumurmėjau.

Žinau, kad trumpa, bet tik tiek sugalvojau. Jei turit minčių kas galėtų įvykt kitose dalyse norėčiau jas sužinot.😆
Tikiuosi patiko....