Game On I

11

^Rugsėjo 13^
-Aš nenoriu eit į jokį vakarėlį. Plius jis Niall,-susiraukus sėdėjau valgydama su El ir Beth.
-Nagi, einam. Išgersim, pasilinksminsim,-kalbino El.
-Su sugipsuota koja?-pakėliau antakį,-Be to turiu kažkokią blogą nuokautą, kad kažkas blogo nutiks.
-Nieko nenutiks tiesiog nueisim, truputį pasilinksminsim, pasveikinsim ir išeisim,-suzyzė Beth.
-Gerai, bet aš jam nieko nedovanosiu,-papūčiau lūpas.
-Prisidėsi prie manęs,-patrūkčiojo pečiais El,-O dabar pradėkim ruoštis!-sucypė ir pakilo nuo savo lovos.

^Po 1 valandos^
Visą valanda El mus, įskaitant ir save ruošė. Išrinko aprangas, padarė šukuosenas ir makiažą. Negaliu sakyt, kad atrodėm blogai. Galiausiai viską pabaigusios išėjom link kažkokios brolijos namų kur ir vyks vakarėlis. Man vis jautėsi, kad tuoj įvyks kasnors blogo, bet stengiaus į tai nekreipt dėmesio. Priėjus namas jau skambėjo garsia muzika, o viduje buvo prikištą žmonių. Mums tik įėjus prisistatė Niall.
-Sveikinam tave, Niall!-pradėjo El,-Su antruoju jubiliejum! Tau jau dvidešimt ir..,-pertraukiau ją.
-Bla bla su gimtadieniu. Einu prie gėrimų,-sumurmėjau ir nusisukus  patraukiau link gėrimų stalo. Užsivertus du puodelius dar vieną pasiimiau į rankas bei sunkiai nusigavau iki sofos esančios per metrą nuo staliuko. Vakarėlis buvo visai nieko, bet man jis labai nepatiko, nes sušiktai negaliu pajudėt nuo šios sofos. Koją man pradėjo skaudėt, čia nuobodu ir stebėti ką kiti veikia buvo keista. Jaučiaus kaip kokia seklė. Haha! Paprašiau kažkokio vaikino, kad paduotų man dar vieną gėrimą ir ačiū dievui jis sutiko ir neprilindo prie manęs. Net nežinau kiek laiko praėjo kai čia sėdžiu. Jaučiaus truputį apsvaigus, bet tai nebuvo tai kas man priimtina. Net nesusivokiau kaip kažkas pridėjo kažką panašaus į skuduriuką man prie burnos. Tamsa.

Atsibudau pririšta prie kėdės. Velniškai skaudėjo koją, o apie galvą net nekalbu. Kambaryje buvo tamsu ir tuščia.
-Ei! Aš noriu valgyt!-surėkiau kiek įmanoma garsiau,-Ir man reiktų vaistų nuo skausmo!
-Kas pabudo,-sukikeno įėjęs vaikinas pro duris. Gaila, kad negalėjau įžiūrėt jo veido.
-Aš noriu valgyt!-surėkiau jam,-Ir vaistų nuo skausmo!
-Neklykauk, gi girdžiu,-spėju, kad susiraukė.
-Tai duok ką prašau!
-Tu juk supranti, kad aš tave pagrobiau, o ne tu mane.
-Tai kokio velnio išvis mane pagrobei?-pavarčiau akis nors jis to ir negalėjo matyt.
-Nes tu Niall ir jo draugų draugė,-paaiškimo.
-Storulio?-suprunkščiau,-Draugė?-pradėjau juoktis.
-Storulio?-sutriko,-Čia tipo Niall?
-Tas storulis man ne draugas. Mano draugas tarkim yra Jake, o Niall vis su saviškiais bando prisimazint prie manęs. Net nežinau kodėl, bet jie kartais erzina,-specialiai neminėjau El arba Beth, kad jų nesugalvotų pagrobt. Jos tai mano geriausios draugės, o Jake išgyventų.
-Kažkaip taip neatrodo,-atsakė ir net nebesuprantu kur jis.
-Gali būt, bet patikėk manim jie kartais knisa. Išvis, kur tu esi? Nebesigaudau su kuria tamsos dalim kalbėt,-akivaizdžiai galėjai girdėt sarkazmą mano balse.
-Negi tu neikiek nebijai? Tu juk tipo pagrobta,-paklausė.
-Na čia būtų gerai jei duotum maisto su vaistais,-suurzgiau.
-Atneškit jai ko ji nori! Jau atsibodo!-suriko ir girdėjos skubūs žingsniai tolyn.
-Taigi kodėl aš čia?-pasiteiravau.
-Na maniau, kad tu jų draugė ir čia bus kerštas, bet matai nelabai pasisekė,-vaikinas tarė ir iš kažkur prisistūmė kėdę priešais mane.
-Na tu negali žinot. Gal jie mano, kad aš jų draugė,-vaidinau ramią nors ištikrųjų čia yra baugu. Niekas manęs niekada nebuvo pagrobęs.
-Greit sužinosim,-atsiduso.
-Tai kodėl nori keršto jei galiu paklaust?
-Čia biški seniau su Niall stipriai kovojom su gaujom,-išplėčiau akis ir gerai, kad tas nematė. GAUJOM?!?!?!-Jis man pridirbo labai daug ir galiausiai viską metė palikdamas mane bėdose,-pasakojo.
-Niall moka gaut kerštą už praeitį,-sukikenau.
-Kaip suprast?
-Na mes buvom seni pažįstami su juo, bet dabar jis manęs neprisimena,-atsakiau.
-Papasakok,-paprastai pasakė lyg draugas draugei.
-Na prieš šešis metus.........-pradėjau pasakot tą pačią istoriją.
-Wow, galvojau, kad mes blogai sutarėm,-nusistebėjo,-Na aš net pagalvojus neturėjau tokių didelių bėdų,-mąstė,-Likau be daug pinigų ir vieno draugo, bet įsiveldamas į mafija turėjau žinot, kad taip lengvai gali nutikt,-atrodo savo istorija įvėliau jį į gilius apmąstymus,-Ai tiek to. Apsieisiu ir be keršto,-tarė ir atsistojas pradėjo mane ateišinėt.
-Kas vyksta?-sutrikau.
-Na kelkis gi. Parvešiu tave atgal,-sukikeno uždėdamas mano ranką jam ant pečių taip padėdamas man eit,-Be to aš Noah.
-Luanna, malonu,-tariau ir mes įžengėm į šviesą,-Kiek laiko buvau be sąmonės?-susiraukiau.
-Na dabar jau vakarėja,-sukrizeno kaip ir aš ir galiausiai mes pasiekėm mašiną kurioje netgi buvo mano ramentai. Atsisėdau į galą ir ištiesiau koją, o Noah atsisėdo prie vairo. Važiavom gal kokias dešimt minučių kol pasiekėm koledžą,-Va mano numeris. Jei kada reik pagalbos arba draugo - skambink,-ištiesė kortelę.
-Būtinai. Ačiū, kad pavežei,-nusišypsojau.
-Tai ačiū tau, kad padėjai susiprotėt,-nusijuokė,-Ate,-apsikabinom ir galiausiai jis išvažiavo. Ramentais pasiramstydama žingsniavau link kambario. Nors ir "atmiegojus" tiek laiko jaučiaus labai pavargus. Vis pasiekus kambario duris stipriai patuksenau.
-Turim rimtesnių reikalų!-sušuko Niall su Louis.
-Bukagalviai, įeiskit!-užrikau ir durys akimirksniu atsidarė. Iškart atsidūriau El su Beth glėby.
-Kur tu buvai? Mes galvojom, kad tave pagrobė ar kažkas tokio,-vos neverkė.
-Tai, kad mane pagrobė,-atsakiau ir visi esantys kambaryje išplėtė akis. Galiausiai merginos atsitraukė ir pradėjau eit link savo lovos. Pirmą priėjau Niall,-Tavo vakrėliai suknisti,-sumurmėjau jam ir atsiguliau į lovą,-Ir rimtai, mafija?-sumurmėjau į pagalvę, bet atsakymo nesulaukiau, nes pasinėriau į tamsą vėl.

Eleonor pov.
Sustingusios atsisukom į vaikinus kurie buvo išbalę.
-Ką ji turėjo omeny!?-tyliai sušaukiau, kad neprižadinčiau Lu.
-Am na mes kaip čia pasakius, nu tai ir,-mikčiojo Louis.
-Na taip atsitiko ir am,-Harry prisidėjo prie jo.
-Mes buvom įsivėlę į mafiją prieš kelis metus, bet viską metėm,-paaiškino Niall,-Bet priešai liko ir visdar neįsivaizduoju kaip Luanna sveika ir nepaliesta grįžo čia.
-Turėtum džiaugtis, nes kitaip dėl to būčiau tave griaužus visą gyvenimą!-sušnypščiau.
-Ne tu viena,-jis tyliai sumurmėjo.