Game On I

3

Luanna kelkis,-mane pajudino El.
-Kas vyksta?-paklausiau tyliai. Keista, kad ji šiandien nerėkavo.
-Na vakar vakare mes truputi gėrėm,-pasikasė kaklą.
-Jo. Truputi,-atsidusau atdisėsdama. Ši tik sukikeno ir padavė man tabletę. Net nenutuokiu iš kur ji ją gavo,-Tai kokia proga gėrėm?
-Na grįždamos iš Nando's nusipirkom kelis butelius už tavo priėmimą į komanda. Tai keturiese atšventėm,-paaiškino.
-Su kuo dar?
-Su Niall ir Louis. Jie vis klausinėjo tavęs iš kur pažįsti Niall kai buvai girta. Tu jiems vis tiek nesakei ir vis kartojai: "Tu toks durnas, kad manęs neatsimeni! Bet tu dar greit nesužinosi!". Tai buvo taip juokinga,-pasakojo,-O dabar, greit ruoškis ir mes eisim,-sunkiai atdidusau, bet palinksėjus pradėjau tvarkytis.

-Nagi!-sušukau El kuri lakstė po kambarį ieškodama savo telefoną.
-Radau!-laiminga išskuodė iš kambario kol aš užrakinau duris,-Taigi, lauki treniruotės?-paklausė paspausdama lifto mygtuką.
-Jooo! Labiausiai kai galėsiu išspardyt Horan subinę,-pasakiau išsišiepus.
-Gal gali pasakyt iš kur jį pažįsti ir ką jis tau padarė?-maldavo.
-Nu gerai, bet jei pasakysi kam nors gali savęs nebevadint mano drauge.
-Prisiekiu! Pasakok!-ji nekantravo.
-Na, viskas prasidėjo kai buvau penktoj klasėj. Aš buvau, švelniai tariant, stora, verksnė, baisi ir...na supranti. Niall mokėsi mano mokykloj, bet metais aukštesnėje klasėje. Jis pradėjo iš manęs tyčiotis, šaipytis, stumdyti. Aš negalėjau apsigint tad kentėjau. Galiausiai mano mama gavo darbo pasiūlymą Londone ir mes išsikraustėm. Negalvojau, kad kadanors daugiau jį pamatysiu iki dabar. Taigi, dabar keršyju jam už senus laikus,-baigiau pasakot ir El į mane žiūrėjo sutrikusi ir pasibaisėjusi. Ji puolė man į glėbį ir sušnybždėjo:
-Jei galėčiau, dabar pat sumuščiau tą asilą.
-Na Harry, Louis, Zayn ir Liam buvo su juo,-numykiau ir ji uždidengė burną iš šoko,-Aišku jie elgėsi blogai kai Niall būdavo šalia, o šiaip nepastebėdavo manęs.
-Tie gaidžiai,-ji suurzgė.
-Tu prisiekei, atsimink. Ant kitų aš nepykstu, bet Niall kentės,-tariau.
-Ir aš visa už tave,-dar kartą apkabino ir įžengėm į valgyklą. Nusipirkusios valgyti atsisėdom prie to pačio staliuko. Pro mus praėjo Josh su savo draugais. Jis kreivai į mane pažiūrėjo kol jo draugai mane nužiūrinėjo.
-Kaip nosis?-paklausiau pašaipiai ir jo draugai išsižiojo arba pradėjo žvengt.
-Puikiai,-sarkastiškai pasakė.
-Nebūk piktas. Tu buvai perspėtas. Net dviejų žmonių!-sukikenau. Jis tiesiog nuėjo su kitais trim vaikinais. Net minutė nepraėjo ir Niall vėl prie manęs prisėdo.
-Dieve, pasakyk, kodėl jis vis dar gyvas?-paklausiau žiūrėdama į lubas. Louis kuris kaip tik atėjo pradėjo juoktis su El.
-Kodėl tu jo nemėgsti?-paklausė Louis.
-Girdėjau to klausėt ir girtos manęs ir nesakiau. Tai kodėl manai, kad pasakysiu blaiva?-paklausiau pakėldama antakį.
-Gal tiesiog gali pasakyt?-atsiduso Niall.
-Duosiu užuomeną, Horan,-jis iškart pagyvėjo, o El sutriko,-Šeši.
-Ir viskas? Viską ką pasakai yra šeši?! Ką tai turėtų reikšti,-jis susinervino.
-Na, tą tu ir turėsi išsiaiškint, ar ne?-nusijuokiau ir pradėjau valgyt.
-Ir kodėl taip sunku?-jis labai tyliai sumurmėjo, bet aš išgirdau.
-Nes toks gyvenimas,-tariau. Porelė keistai į mane pažiūrėjo, o Niall pakratė galvą.
-Bet juk taip neturi būt. Turiu omeny, kad viskas gali pasikeisti,-jis toliau mąstė.
-Kaikuriems tai įvykdė už juos. Jie gali gyventi tobulus gyvenimus, bet kažkas sugadina viską ką jie turi,-paaiškinau.
-Man bent taip nėra,-sumurmėjo.
-Bet greit bus,-išsiviepiau,-Jau baigiai El?-paklausiau merginos ir ši palinksėjus pakilo nuo kėdės. Pajudėjus valgyklos išėjimo link dar kartą pažvelgiau sau per petį kur Niall ir Louis keistai žiūrėjo vienas į kitą.
-Šauniai pavarei!-tarė El kai buvom pakankamai toli.
-Ačiū,-nusijuokiau,-Dabar vėl literatūra?-paklausiau ir El liūdnai palinksėjo.
-Aha. Kaip jos nekenčiu,-suurzgė.
-Ir dar debilai sėdi už mūsų,-prisidėjau prie jos.
-Mokytoja - ragana,-toliau vardino.
-Pasirinkau ją tik dėl papildomų valandų.
-Aš ir. Na ką pasiruošus kančiai?-paklausė prie durų.
-Nagi! Mes galim!-raginančiai sušukau ir atidariau duris. Vaikinų akys susmigo į mus. Pavarčiau akis ir tariau:
-Ji užimta,-parodydama į El.
-O tu?-paklausė visai simpatiškas vaikinukas.
-Ar panašu, kad tokia būčiau?-pakėliau antakį.
-Ne,-pats sau atsakė,-Taigi, ką veiksi po paskaitų?
-Futbolo treniruotė, o po to laisva,-flirtuojančiai nusišypsojau.
-Tada po treniruotės galėsim eit kur nors kartu?-paklausė viltingai.
-Žinoma!-atsakiau,-Be to, aš Luanna.
-Shawn.
-Malonu susipažinti, o dabar lekiu,-tariau ir užlėkiau į savo vietą kur jau buvo El.
-Na, pasakok!-pasirėmė ranka galvą ant stalo.
-Na manęs po treniruotės kelias valandas nebus,-tariau ir ji pradėjo cypt. Nežinau ar dėl manęs, ar dėl to, kad galės pasikviest Louis, bet nebesirūpinau.