Game On I

16

Louis pov.
Išlidėjom merginas pro duris. Jos nusprendė trumpam nulėkt iki bendrabučio. Mes labai juokėmės iš Luannos, nes ji išėjo su savo pandos onesie kurį ji gavo iš kažko vakar. Su Jake ir Liam atėję į svetainę pamatėm keistą vaizdą. Niall gulėjo pilnai išsitiesęs vidury kambario su didžiule šypsena.
-Niall?-atsargiai artinomės prie jo.
-Pačios geriausios Kalėdos mano gyvenimę!-surėkė taip garsiai, kad net ausis paskaudo,-Myliu tave, Lou!-rėkė iškeldamas rankas,-Myliu visus! Tai geriausios Kalėdos kokių gali norėt!-tik dabar pastebėjau, kad jis su Luannos dovanotu megzstiniu,-Ačiū pasauliui už tokius draugus, už viską!-buvau nustebęs, kad mes dar neapkurtom,-Yassss!-suriko paskutinį kartą ir išlėkė pro duris. Tryse pribėgom prie lango. Niall tik su kojnėm įbėgo į sniegą ir griuvo veidu į jį. Pradėjo daryt sniego angelus ir šeip voliotis į šonus. Tokį jį matau pirmą kart per kokius tris mėnesius. Pribėgau prie durų norėdamas perspėt jį nuo sušalimo, bet tik jas pravėrias vėl išgirdau šūksnius.
-Ji man atleido! Atleido!-jis tryško laime ir džiaugiuosi, kad galėjau padėt savo geriausiam draugui. Džiaugiausi viskuo. Mano geriausias draugas laimingas dėl merginos, pats susiradau puikią merginą. Sekundę pagalvojęs puoliau paskui jį į sniegą. Abu rėkavom kaip išprotėję ir kiekvienas praeivis kuris praėjo pro mus žiūrėjo kaip į nesveikus. Nesigynčysiu. Turbūt taip ir atrodom,-Jai patiko mano dovana!-dar kartą sukrykštavo Niall kai jau ėjom link durų.
-Tai tu jai padovanojai tą pandos kostiumą?-nusijuokiau.
-Taip!-sucypė pašokdamas į orą.
-Ramiau, drauguži. Žinau, kad tu laimingas, bet jos greit grįš ir mums reikia persirenkt, o tau nusiramint. Nebent nori pasakyt Luannai,-tariau ir tai truputį padėjo. Viduj jis visdar drebėjo. Nežinau ar dėl šalčio ar susijaudinimo. Niall greit užbėgo į antrą aukštą į persirengt į sausus rūbus , o aš nupėdinau į svetainę kur jau sėdėjo visi vaikinai. Įsižiūrėjus pamačiau, kad jie vienas kitam rodo nuotraukas su mumis voliojantis sniege,-Ištrynkit,-atsidusau.
-Niekada,-atsakė,-Jos bus reikalingos ateityje,-išsišiepė žvalus Harry.
-Koks skirtumas. Einu persirengt,-sumurmėjau ir nuėjau link laiptų.

Luanna pov.
-Kodėl tu taip apsirengiai?-nusijuokė El.
-Aš manau, kad ji atrodo žiauriai mielai,-pasakė Beth.
-Aš ir taip manau. Man jį kažkas padovanojo vakar, bet net nenutuokiu kas,-atsakiau.
-Niall,-jos vienu balsu atsakė. Patrūkčiojau pečiais ir atrakinau kambarį.
-Pasiimk ko reikėjo ir varom atgal,-tariau atsiremdama į durų staktą. Po gal kokių dešimt minučių jos pabaigė knistis ir galėjom važiuot. Grįžus jaučiau, kad tuoj kažkas nutiks. Eidamos takeliu link durų išgirdau kažką už krūmų,-Greičiau bėkit į namą! Jie čia tykojo mūsų! Greit! -surikau, bet buvo pervėlu. Mačiau kaip į El pataikė viena sniego griūžtė ir ji įlėkė į namą. Dvi pataikė į Beth, bet ši irgi lindo vidun. Likau viena ir toliausiai nuo durų. Visi septyni vaikinai puolė mane ir pargriovė. Jie pradėjo spardyt ir mėtyt sniegą į mane. Bandžiau gintis ir kažką pargrioviau su savim, bet tai buvo daugiausiai ką įstengiau padaryt. Buvau kiaurai šlapia ir jie tik tada sustojo. Sunkiai atsistojau ir supratau, kad jų jau čia nėra. Drebėdama įėjau vidun kur išgirdau juoką. Nereguodama užlipau laiptais į antrą aukštą, kad palįsčiau po šiltu dušu. Vonios kambaryje radau rankšluostį tad nesivargindama daugiau ką nors daryti nusimečiau rūbus. Kai šiltas vanduo perbėgo per kūną pasijaučiau šimtą kartų geriau. Kai pilnai sušilau užsukau vandenį. Nusišluosčius kūną ir išsidžiovinus plaukus supratau, kad neturiu sausų rūbų. Apsiviniojus rankšluosčiu nusileidau į svetainę kur buvo visi. Jų akys susmigo į mane. Jaučiau įkyrius vaikinų žvilgsnius išskyrus Harry, Louis, Jake. Spragtelėjau pirštais ir jie lyg išėjo iš hipnozės.
-Gal turit rūbų?-paklausiau sukrižiuodama rankas.
-Einam, duosiu,-Niall pirmas atsistojo. Sekiau jį iki jo kambario kuris stebėtinai buvo tvarkingas ir jaukus. Pilkos sienos, juodas kilimas, baltas stalas bei spinta. Iš jos jis išėmė baltą ilgom rankovėm maikutę, o iš stalčiaus paimė pilkas treningines kelnias ir padavė man,-Am, na aš gal...Einu,-sumalė ir pasišalino iš kambario. Greit apsirengiau ir pasijaučiau jaukiau. Rūbai buvau perdideli. Kelnės smuko, tad jas suveržiau kiek galėjau, o didelias maikes aš visada mėgau nešioti. Mano pėdos šalo, bet kaip nors išgyvensiu. Nusileidau laiptais žemyn ir prie durų esančioj spyntoj pasiknaisiojus radau kažkokias šlepetes. Neturėdama geresnio varianto apsimoviau jas. Grįžus į svetainę radau visus susėdusius ant sofų ir renkant kokį filmą žiūrėt. Kadangi ant sofos nebuvo vietos aš lėtai priėjus atsiguliau visiems ant kelių. Patogiai išsitiesiau.
-Pirma,-pradėjo El,-Ką tu čia darai? Antra,-tęsė,-Kodėl tu tokia lengva?-susiraukė.
-Pirma. Nėra vietos,-pamėgdžiojau ją,-Antra. Taip nutinka kai tau nerūpi tavo svoris,-prunkštelėjau.
-Bet vistiek,-suzyzė,-Ugh. Pavydžiu.
-Louis, tavo mergina išprotėjus,-tariau.
-Sutinku,-atsakė ir susiraukus El atsisuko į jį.
-O tu miręs,-tepasakiau ir jis pradėjo bėgt nuo jį besivejenčios El.
-Žinai, dabar jau yra vietos,-tarė Josh,-Gali nulipt nuo mūsų.
-Ne. Man čia labai patinka,-išsišiepus pasakiau, bet po minutės buvau nuversta nuo jų ant žemės,-Auč,-suinkščiau. Jake pradėjo juoktis pirmas, o po to visi kiti,-Na gerai gerai. Atsisėsiu normaliai,-sumurmėjau ir atsisėdau į tarpą tarp Jake ir Niall,-Tai kokį filmą žiūrėsim?
-Siaubo,-visi vaikinai vienu metu tarė bandydami nuskambėt kraupiai.
-Yee!-surėkiau.
-Nesidžiauk,-kraupiai išsišiepė Liam,-Tu būsi persigandusi.
-Pažiūrėsim kas bus išsigandęs,-prunkštelėjau. Beth atėjo su spragėsiu indu ir jie paleido filmą. Buvau mačius jį tad nusprendžiau juos pagąsdint. Viduryje filmo kai baisiausia vieta tuoj bus pasakiau, kad einu į tuoletą. Nutaikius tinkamą laiką atsiklaupiau už sofos prisiglausdama prie sienos, kad jie nepastebėtų. Merginos jau buvo persigandusios ir man trūko labai mažai, bet į mane atsisuko Niall. Jis atrodė nei kiek nesužavėtas filmu ir tiesiog į mane žiūrėjo su pakeltu antakiu ir maža šypsenėle. Pridėjus pirštą prie burnos parodžiau jam netart nei žodžio. Šis palinksėjo. Nagu perbraukiau visiems per kaklus ir jie sudrebėjo, o nerginos sucypė. Visi kartu jie lėtai atsisuko į mane ir kai šie buvo ant ribos mane pamatant aš šokau suklykdama, o šie pradėjo klykt dar labiau už mane. Su Niall pradėjo žvengt, kad aš net nukritau ant žemės ir pradėjau raitytis kartu su juo. Kiti bandydami atgaut kvepavimą stebėjo mus.
-Jūs susimokėt prieš mus?!-piktas paklausė Louis.
-Ne, jis mane pamatė vidury įvykio,-paaiškinau,-Be to, sakiau, kad išsigąsiu ne aš, o jūs. Kad būtumėt matę savo veidus,-juokiaus.
-Bet tau nebuvo baisu? Neikiek?-susiraukė Liam.
-Aš šitą filmą mačiau kokius tris kartus,-atsakiau.
-Aš ir,-tarė Niall.
-Gaila, kad nezugalvojau nufimuot,-pavaidinau nusiminusę.