Maybe...

_7_

***Po dviejų metų***
Jo tvirtos rankos apglėbusios mano liemenį prisitraukia mane arčiau.
-Man reikia važiuot,-per bučinį sakau. Bet jis manęs vis tiek nepaleido.
-Man reikia į paskaitas,-atsitraukiu nuo jo.
-Gerai, bėk,-sako. Nušoku nuo virtuvinės spintelės.
-Iki, Kevinai,-sakau ir dar kartą jį pabučiavusi išlekiu pro duris. Taip. Mes su Kevin gyvenam kartu jau metai. Pirma jis padėjo užsimiršti. Vėliau pasiūlė tapti jo mergina, o dabar kaip jau žinot gyvenam kartu. Jis tikrai pakeitė mano gyvenimą. Nežinau ar jį myliu, bet kažkoki jausmai įsivyrauti spėjo.
Įsėdu į savo mini kuperį ir pajudu link universiteto.
Suskamba mano telefonas:
-Klausau.
-Kur tu? Jau paskaita prasidėjo!
-Važiuoju... Kevin mane užlaikė,-sakau.
-OK, tai gal ta proga, kad vėluosi į paskaitas einam į starbucks? Eisim tik į antrą paskaitą.
-Gerai, Alisha, tada suku link starbucks... bet pala. Tu irgi ne paskaitoj?!-klausiu.
-Jo. Be tavęs nėjau...
-Tu vis labiau mane stebini,-nusijuokiu.-OK aš nebetoli. Iki, susitiksim.
Padedu ragelį ir pasistatau mašiną prie šaligatvio. Įeinu į starbucks. Prieinu prie 'baro' (Nežinau kaip pasakyt :DD) ir užsakau du didelius frapučino su karamele ir du tirsmisu pyrago gabalėlius. Nunešu viską prie mūsų staliuko. Kaip tik į kavinę įeina Alisha.
-Sveika,-apkabinu ją ir abi atsisėdam.-Po devyniu dešimt prasideda antra paskaita tad laiko dar turime.
-Labas ir tau,-nusijuokia. Prasėdime iki devyniu bekalbėdamos ir gerdamos kavą.
Išeinam iš kavinukės ir sėdam į mano mašiną. Greitai nuvažiuojam į universitetą.
Iš tiesų po mokyklos baigimo nenorėjau niekur važiuoju iš Westminsterio. Tik žinoma negyvenu su mama. Kartu su Kevin nusipirkome butą netoli universiteto. Tai yra truputį toliau nei aš gyvenau ankščiau, bet tai dar labiau padėjo užmiršti. Dabar mokausi  Londono teisės universitete. Nueinam į paskaitą.
-Ak... pamiršau pasakyti!-pliaukšteli sau per kaktą Alisha.
-Ką?-klausiu.
-Šiandien atvyksta naujokų grupė iš Kanados teisės universiteto,-sako ji.-Sakė ten bus daug gražių, bei laisvų vaikinų.
Jo, Sierra, dabar mirk iš sielvarto, kad tu užimta.
Pasišaipo mano protas. Nuveju mintis šalin. Žinant kanadoje gyvenančius vaikinus jie su viena mergina ilgai neišbūna.
-Galėsi kabint, tu pas mus vienintelė vienišė,-sakau ir nusijuokiu.
Pamatom grupelę vaikinų ir merginų stovinčių prie spintelių. O tarp tų spintelių yra ir manoji. Jų ten penkioliką!! Aštuoni vaikinai ir septynios merginos.
-Atsiprašau...-ištariu ir merginos truputį pasitraukia. Tačiau geriau būčiau ėjusi į paskaitą. Mano akys susitiko jau su seniai matytomis akimis.

Žengiu žingsnį atgal.
-Sierra...
Papurtau galvą.
-Pasitrauk nuo manęs.-suurzgiu.
-Leisk man paaiškint,-sako.
-Ne. Nenoriu nieko girdėt iš tavęs... nenoriu tavęs matyt,-sakau ir apsisukusi nueinu.
Nauja dalis anyway. Kad ir nieks neskaito... Ech tas mano optimizmas😂😂😂
☆,💬,💢 plz :)