_10_

16 0 0
                                    

###
Lėtai pramerkiu akis. Kur aš? Matau tik baltą spalvą ir daugiau nieko. Išgirstu kažką pypsint. Pilvą pradeda raižyti lyg peiliais. Pasikeliu ligoninės pižamą. Atsiveria senas randas ir dar viena užbintuota žaizda. Koja sugipsuota. Jaučiu didelį skausmą galvoje. Į palatą kažkas įeina. Pamatau du žmones. Daktarą ir Kevin.
-Panele Furtado!-džiugiai kreipiasi daktaras. Jie prieina prie mano lovos.
-Su sąlyga, kad gydysiesi namie galėsi vykti namo rytoj. Atliksime keletą tyrimų ir galėsi ramiai gydytis namie.-su šypsena kalba.
Man nesinori šypsotis.
-Gerai,-sumurmu tyliai.
Daktaras išeina iš palatos. Kevin prieina prie manęs paima mano ranką. Supinu mudviejų pirštus.
-Jie mirė,-silpnu, kimiu balsu ištariu ir iš akių iškart pabyra ašaros.
####
Po dviejų savaičių.
Viskas... visi kuriuos mylėjau paliko. VISI... Alisha-dėl nežinomos priežasties nusižudė. Tėvai-žuvo avarijoje. Kevin-paliko mane, nes nenorėjau patenkinti jo visų malonumų. O Joe-jis išvyko...
Taigi, mane visi paliko.
Dabar esu viena. Žingsniuoju link Westminsterio kalvos. Ne ne ne... tos pačios klaidos nekartosiu... neverta. Nors ir kaip plyštų širdis, nors ir kaip nesinorėtų gyvent...
Aš paslėpsiu jausmus. Ant mano svetainės kabo užražas "No feelings no pain". Man jis patinka. Atsisėdu ant suolelio ir žiūriu į besileidžiančią saulę ir ežerą prie kurio mes su tėvais ir Alishos šeima praleisdavom labai daug laiko. Prieš akis išdygsta prisiminimai. Nepajaučiu kaip iš akių ima riedėti ašaros. Sunku tai prisiminti, kai žinai, kad to žmogaus nėra šalia. Esu palūžusi, bet esu pasiruošusi eiti aukštai iškelta galva.
Nenoriu, kad kažkas matytų kokia aš silpna esu ištikrųjų.
###
-Joe?-išpūčiu akis.
-Sierra...
-Joe,-mano akys pritvinksta ašarų. Jis prieina prie manęs ir apkabina.
-Pasiilgau tavęs, Sierra,-sušnabžda man į plaukus ir pabučiuoja mano viršugalvį.
-Kur tu buvai?-klausiu apsiraminusi.
-Pas sesę Čikagoje,-sako.
-Kaip ji?-klausiu.
-Gerai. Rugpjūtį vestuvės. Kviečiama ir tu,-mirkteli. Sukikenu.
Atrodo visi rūpesčiai išgaravo. Tik vienas susitikimas ant kalno ir viskas pasikeitė. Nesitikèjau jo čia pamatyti. Man tai buvo staigmena. Aš čia atėjau eilinį kartą išsiverkti, o dabar sėdžiu su vaikinu kurį myliu ir juokiuosi pačiu nuoširdžiausiu juoku.
Meilė daro stebūklus...
Na štai meilės ir nauja dalis.
Paspauskit ☆, parašykit nuomonių. Pakvieskite draugus skaityti šios istorijos. Taip pat pradedu rašyti istoriją "Evening Wispers". Pa'share'inkit šitą istoriją. Ačiū!😍
💖Jūsų Berta💖

Maybe...Where stories live. Discover now