Maybe...

_9_

Pranešimas:
Šita istorijos dalis bus vienu žodžiu pavadinus "Tragedija" taigi...

Gailiuosi viso savo gyvenimo. Nesigailiu tik to, kad turėjo įvykt ant Westminsterio kalvos... nesigailiu.
Pasibeldžiu į Alishos namo duris. Jas atidarė Ashley.
-Sveika,-ištaria.
-Alisha namuose?-tyliai paklausiu.
-Yeah, ji savo kambaryje,-sako. Ji praleidžia mane į namus ir aš įeinu. Praeidama pasisveikinu su jos mama ir galiausiai užbėgu laiptais į antrą aukštą. Priėjusi trečias duris kairėje atidarau jas.
-Alisha?-ištariu. Nieko.-Alisha?
Kambaryje jos nebuvo. Pabeldžiu į vonios duris. Nesulaukusi atsakymo bandžiau jas atidaryti. Suvirbruoja mano telefonas kišenėje.
Siuntėjas: Alisha♡
Gavėjas: Sierra♡
Sorry. I loved you...
Mano rankos pradėjo be perstojo drebėti. Pradėjau su ašarom akyse trankyti jos vonios duris.
-Alisha!!!!-suklykiau kai išgirdau kažką garsiai nukrentant jos vonioje. Tai kažkas medinio. Kėdė?-Alisha, ne!!!! Ashley!!!-pakviečiu.
Ji įbėga į Alishos kambarį.
-Greitai pakviesk savo tėtį! Greičiau!!-pro ašaras surėkiu. Ji nepraėjus nė minutei grįžo su tėčiu.
-Laužkit,-sakau.
-O kas?
-Laužkit!!
Ashley spėjo apsiverkti.
Alishos tėtis išlaužė duris. Ir pamatęs vaizdą vonioje suklupo. Užsidengiau delnu burną ir suklupau taip pat kaip ir Alishos tėtis bei sesuo. Pradėjau klykti nesavu balsu. Ji... vienintelis man brangus žmogus... pasikorė... ne... už ką man visa tai?!!
(-.-)
Laidotuvės...
Mano tylus kūkčiojimas girdėjosi kapinėse kai kunigas pasakojo apie Alishą.
-Artimieji gali atsisveikinti su Alisha Marie, paskutinį kartą,-sako kunigas. Pasileidau prie karsto ir suklupau.
-Alisha, nepalik manęs,-kūkčiojau paėmusi jos šaltą ranką.-Maldauju, neišeik. Prašau...
Kažkas mane atitraukia juo karsto ir iš mano rankų iškrenta baltą rožė.
-Iki,-ištaria mano lūpos. Suklumpu ir įsikniaubiu į Kevin glėbį.
...
Važiuojame su tėčiu pas jį namo.
Sėdžiu atrėmusi galvą į stiklą ir galvoju apie visą draugystę su Alisha...
Mano mintis nutraukia neapsakomas skausmas visame kūne. Tik po kelių akimirkų supratau, kad į mus rėžėsi sunkvežimis ir mūsų automobilis apsivertęs guli griovyje. Keista, bet nepraradau sąmonės. Tačiau ir be to mano kūna talžo skausmas galvoje, pilve, kojoje...
Iššliaužiu pro išdužusį langą. Apsižvalgau. Ant kelio atsivertęs ant šono stypsojo sunkvežimis. Tėtis!
-Tėti,-silpnai ištariu.
Nušliaužiu iki automobilio priekio. Pridedu du pirštus prie tėčio pulso. Jo nėra. Negi.... OMG...
-Tėti!!-per skausmą užrėkiu. Praradau visus žmones, kuriuos myliu. Sugraibau savo telefoną. Sunkiai suvedu greitosios numerį ir ją iškviečiu. Guliu ant žolės. Ašaros srūva man iš akių. Man skauda. Labai skauda. Viską... kūną ir širdį.
Kaip sakiau. Viena DIDELĖ tragedija Sierra's gyvenime...
☆, 💬 ir share 😘😘