Maybe...

_13_

Pabundu ryte. Saulės spinduliai linksmai žaidė and šviesios kambario sienos. Šalia manęs miegojo vaikinas. Jis toks ramus. Skirtingai nei mano širdis. Ji lyg žaidžia kartu su tais saulės spindulėliais. Ji tiesiog šokinėja iš laimės. Lyg norėtų ištrūkti iš krūtinės ir garsiai sušukti:
-Taip!! Jūs vėl kartu!!
O tada nuskristi toli toli kartu su skrendančiai tolyn paukščiais.
Pradedu piešti įvairias nematomas figūras su pirštu, ant vaikino gerai ištreniruoto preso. Staiga pajaučiu kaip atsiduriu ant jo.
-Labas rytas,-dusliu balsu ištaria ir nusišypso.
-Labas rytas, meile,-pakšteliu jam į lūpas.
Bet tada jis prisitraukia ilgesniam ir saldžiasniam bučiniui.
-Aš noriu valgyti,-suzyzia jis atsitraukęs.
-Einu kažką pagaminsiu,-nusijuokiu ir išlipu iš lovos. Nusileidžiu į apačią. Pagaliau grįžome į savo senuosius namus. Esu laiminga.
Atsidarau šaldytuvą. Nieko nėra. Užlipu atgal į kambarį.
-Nėra nieko ką galėčiau pagaminti. Jeigu nori galim nuvažiuot į miestą, nueit į starbucks o paskui apsipirkti?-pasiūliau.
-Man tinka,-taria.
Jis atsikelia. Apsirengia per kelius plėšytus juodus džinsus, baltą maikę, vans ir užsideda akinius. Jis atrodo pritrenkiančiai. O aš.. užsidedu paprastus plėšytus džinsus, aukštu liemeniu ir baltą crop per kurį nesimato pilvo. Pažiūrėjau į mus veidrody.
-Mes kartu tokie nuostabūs,-sakau ir nusišypsau.
-Bet tik kartu,-nusišypso taip pat ir pakšteli man į skruostą.-Eime.
Jis suima mano ranką ir mes užrakinę duris įlipam į automobilį. Nuvažiuojam iki centro ir pasistatom mašiną mašinų stovėjimo eikštelėje.
Starbucks kaip visada kvepėjo saldžia kava ir šviežiai keptomis spurgomis bei sausainiais.
Užsisakome kaip visada aš salotų su vištiena ir šaltos frappe kavos, o Joe šokoladinį pyragą, salotų ir latte. Prisėdę prie stalo kurį laiką stebim vienas kitą. Įdomu ką jis galvoja.
-Apie ką galvoji?-paklausiam abu vienu kartu ir iškart nusijuokiam.
-Nagi, sakyk pirmas,-sako besišypsodamas.
-Na.. galvoju kaip gera, kad viskas grįžo į savas vėžias, mes vėl kartu, laimingi, geriam kavą starbucks ir tiesiog džiaugiamės laiku praleistu kartu.-išdėsto.
-Galvojau apie tą patį,-nusišypsau.
-Žinai ką?-klausia.
-Ką?-nusišypsau.
-Myliu tave, labiau už viską pasaulyje.-sako ir dar stipriai nusišypso.
-Myliu tave taip pat,-nusišypsau jam atgal.
Galiausiai baigę savo pusryčius nuvažiuojam į didelį prekybos centrą. Įėjus apdidairiau norėdama prisiminti ko mums reikia dar be maisto.
Nuėjom į drabužių parduotuvę ir nusipirkom kelis drabužius. Aš žinoma laisvesnių palaidinių, džinsus ir porą batų, o Joe irgi panašiai. Išėję iš drabužių parduotuvęs nueinam į dažų ir kitokių dalykų remontui parduotuvę. Nuperkame baltų ir ružavų dažų. Nusipirkome spintą, lovelę, kurias atveš vakare, taip pat kelis paveikslus. Ir galiausiai patraukėme į maisto parduotuvę. Nusipirkome tiesiogine to žodžio prasme - visko. Nuo mėsos produktų iki saldumynų. Viso maisto gavosi 3 dideli maišai. Užteks ilgam. Sukrovę viską į bagažinę parvažiuojam namo. Pasistatom automobilį į garažą ir įeinam į namus. Joe man neleido nešti maišų taigi.. jis nešė pats. Kažkodėl tik parėjus namo nuotaika kaipmat dingo. Nieko blogo namuose nėra, su Joe viskas gerai ir mano nuotaika staiga tiesiog šūdina! Huh.. tas nėštumas.. pavartau akis.
-Kas nors nutiko?-prieina prie manęs Joe.
-Man staiga dingo visa nuotaika,-sumurmu.-Geriau einu kažką pagaminsiu. Gali pakviesti Zalfie ir Mark, Tanya, Oli ir kitus. Gerai?
-Puiki mintis!-sako ir nueina į svetainę.
-Tik pasakyk kiek jų bus!-sušunku dar.
Uždedu delną ant pilvo kadangi jį šiek tiek skauda.
Iš lėto pjaustau daržoves.
-Jų bus 9. Zalfie, Mark, Oli, Tanya viena, nes jos vaikinas negali, Casper, Popy su vaikinu. Na su mumis 11.-nusijuokia. Linkteliu ir nusišypsau. Pasiimu du salotų indus. Padarau salotų. Na tiksliau daug salotų. Iškepu daug mėsos. Pakepu bulvių. O galiausiai iškepu du pyragus ir bananinių keksiukų. Viską paruošusi, nueinu į svetainę kur sėdi Joe. Atsisėdu prie jo ir prisiglaudžiu, jis apglėbia mano liemenį ir jo ranka nusileidžia iki mano pilvo.
-Koks bus jos vardas?-klausia Joe.
-O kokį siūlai?-klausiu ir nusišypsau.
-Na.. Lucy..-sako.
-Labai gražus vardas,-sakau ir apkabinu jį labiau.
-Taip,-sako. Mano nuotaika vėl gera. Tai keista, bet.. normalu. Bet nervuoja. Nusijuokiu mintyse.
-Kada jie atvažiuos?-klausiu.
-Už dviejų valandų.
-Gerai.-nusišypsau.
Tiesiog sėdėjom ir kalbėjom apie įvairius dalykus kol nesuskambo durų skambutis. Nuėjau atidaryti durų. Tik jas atidarius mane stipriai apkabino keturios rankos.
-Zalfie,-nusišypsojau. Zoe atsitraukusi peržvelgė į mano pilvą ir prilietė jį.
-Awwww, tu atrodai taip mielai,-sumurkė Zoe.-Bet labai išbalusi.
-Naaa, tai reikalauja daug jègų,-truktelėjau pečiais.
-Ar jau paruošėte kambarį?-paklausė Alfie.
-Ne, bet nusipirkome viską tam,-pasakiau.
-Tai bus nuostabu,-nusijuokė Alfie.
###
(Sorry, kad prasukau. Tiesiog nenorėjau visko aprašinėt ^^)
Drebančiose rankose laikiau mažą būtybę. Su ašaromis akyse stebėjau kaip jos gležni pirštukai gniaužia mano mažąji pirštą. Mano veide spindėjo šypsena.
Tuo metu į palatą įbėgo uždusęs Joe. Pamatęs mus jis nusišypsojo. Neleidau jam visko stebėti. Per daug streso.
-Meilės...-jo akys spindėjo. Jis lėtai priėjo ir pabučiavo mano kaktą tą patį padarė ir Lucy.
Nusišypsojau jam. Jis sulietė mūsų lūpas trumpam bučiniui.
Galiu pasakyti, jog tai laimingiausia diena mano gyvenime. Šeima tai vertybė. Sąjunga, kurios žmogus negali sunaikinti.

Da dam🙃
New chapter. So... tikiuosi jums patinka. Čia šio sezono paskutinė dalis. Laukite kito.
Vote, comm, share💎