Maybe...

Season 2. Chapter 4

Mielieji,
tikriausiai susimąstėte kodėl manęs neradote namuose (o gal ir ne, kadangi dienad prieš išvykstant buvsu lyg vaiduoklis tarp jūsų). Tik tuščias kambarys ir šis nelemtas popieriaus gabalas, atkeliavęs pas jus po mėnesio (atleiskite), kuriuos kaip ir norėčiau atsisveikinti.
Kur aš? Šito deja išduoti negaliu. Esu toli, pakankamai toli, kad nuvažiuoti su automobiliu. Užteks tik tiek, kad čia jaučiuosi laiminga, atsipalaidavusi ir atsiribojusi nuo visko, kas mane slegia. Žinau, galvosite, kad esu silpna, bailė, nes pabėgau nuo visko. O kas nepasirinktų laimingo gyvenimo vietoje amžinos kovos dėl išlikimo.
Mokausi universitete, turiu draugų, greit pritapau. Prašau neteiskite manęs. Kažkada grįšiu.
Mama, tėti, noriu jums pasakyti, kaip stipriai jus myliu. Atleiskite, kad bėgu nuo visko. Neteiskite. Mama, visada buvai mano pozityvas, įkvėpimas, motyvacija. Drąsinai mane niekada nepasiduoti, niekada nesustoti. Atleisk jeigu nuvyliau tave išvykdama. Tėti, tu buvai ir dabar esi mano didvyris, mano herojus. Daug negaliu pasakyti, tiesiog atsiprašau.
Teala, Zoe, Alfie, ačiū jums už būvimą šalia, už palaikymą ir už visapusę pagalbą. Kovojome vieni už kitus ir niekad nenustojome to daryti. Nors manęs tarp jūsų nėra, tikiuosi, kad ir toliau nesustosite. Likite komanda. Zalfie amžinai♾
Paula, nesvarbu kas nutiko, buvai, esi ir būsi mano draugė. Galbūt aš tau ne, tačiau tu... tavęs neatstos niekas. Niekada nepasiduok. Kad ir kas benutiktų, myliu tave.
Ir Luke, ak.. atleisk, kad išėjau. Žinau, kad elgiausi kaip tavo žodžiais kalė. Atleisk man ir už tai. Nenustojau ir niekada nenustosiu tavęs mylėti. Visada išlikti mano pirmąją šito suknisto ir tuo pačiu tokio gražaus gyvenimo meile. Greičiausiai ir paskutine. Nudažei mano gyvenimą šviesiomis spalvomis. Ačiū tau. Esu dėkinga. Tikiuosi, kad rasi tą, kuri nebus tokia siaubinga mergina kaip aš ir išpildys tavo svajones. Myliu tave ir mylėsiu amžinai.

Be kita ko išlikite stiprūs. Mano išvykimas nieko nepakeis. Tiesiog lai būna viskas taip kaip buvo. Likite šeima.
Begalo jus myliu..

Jūsų Lucy ❤

**Luke akimis**
Patalpoje buvo tyla. Buvo galima girdėti tik Sierras ir Paulos kūkčiojimus. Visi buvo nuleidę galvas, susimąstę. Mano širdis rodės tuos iššoks iš krūtinės. Nežinome kur ji. Greičiausiai dar ilgai jos nepamatysime. Plyšta širdis vien pagalvojus, kad mano mergaitė dabar viena kažkur, už tūkstančių kilometrų. Taip noriu laikyti ją savo glėbyje dabar, bet reikėjo galvoti anksčiau.

Per vėlu...

Iškart mažytė dalytė. Kaip pastebėjot super trumpa. Kitos dalys bus jau kur kas įdomesnės.
Lav ya.
-Yours B