Raudonų rožių žiedlapiai

→16←

-IZABELĖ-

-Kokio velnio?! - įėjęs į miegamąjį paklausė Andrė.

-Iš dalies, tai tiesa, - atsainiai patraukiau pečiais ir nuėjau prie spintos. -Nemanau, kad ji žadėjo už tavęs tekėti, - iš spintos išimu savo naktinius.

-Nelįsk, kur ne tavo reikalas, Izabele, - jis prieina arčiau manęs. -Nežaisk su ugnimi, kitaip nudegsi, - sušnabžda į ausį.

-Čia jau ir mano reikalas, Andrė, - atsisuku į ji ir suneriu rankas ant krūtinės. -Bet tau kaip visada yra į viską nusišvilpt!

-Ne į viską, - sumurma jisai. -Yra dalykų, kurie man rūpi.

-Pavyzdžiui? - dar pikčiau dėbteliu į jį.

-Pavyzdžiui, mano šeima, - po šių žodžių jis nutyla.

-Tik kažkodėl pasiuntei savo seserį! - nervingai imu trypčioti koja.

-Mano šeima nėra ideali! - dabar jau rėkia ir jis. -Ar galvoji, kad aš gyvenu muilo burbule?!

-Ne... Bet... - jis ranka parodo ir pakviečia mane atsisėsti ant lovos šalia jo.

-Liusė tik maža dalelė mano pykčio. Kur kas didesnis ginčas kiltų su Marseliu, net neminėsiu tėvo, - Andrė atsisuka į mane ir laukia mano reakcijos.

-Nieko nesuprantu... - sumurmu.

-Kaip ir sakiau, mano tėvas - grynakraujis lietuvis. Bet nežinau... Jam gėda ar kažkas panašaus. Todėl jis dangsto visos šeimos kilmę, jis labai bijo finansinės kapituliacijos. Vedė mano mamą, grynakrauję prancūzę, kuri galutinai padėjo tašką mūsų lietuvybėje. Tėvas man net neleido važinėti į Lietuvą, bet po vieno ginčo, trenkęs durimis išvykau į gimtąją šalį. Na, tada ir sutikau tave.

-O ką blogo padarė Marselis? - paklausiu susidomėjusi.

-Tik dangstosi inžinierio statusu, - atsidūsta. -Šiaip tai jis grobia įvairias merginas ir jas parduoda, o už tai gauna nemažus pinigus. Visi pinigai, esantys mūsų šeimoje - nešvarūs.

-Ir taviškiai? - Andrė šeimos istorija man sukelia pagaugus. Nejaugi ir jis toks pats, kaip Marselis?

-Maniškiai pinigai yra švarūs. Turiu keletą barų Prancūzijoje, du Anglijoje ir vieną Portugalijoje. Visus pinigus užsidirbu pats, iš šeimos neimu nė cento, - atsidūsta vaikinas.

-Kodėl man tai pasakoji? - uždaviau jam esminį klausimą.

-Nes noriu, kad nežiūrėtum į mane, kaip į priešą. Žinau, daug blogų dalykų esu padaręs, bet... Toks jau aš esu, - išspaudžia menką šypseną.

-Liusė? - jeigu jis jau nusiteikęs pasakoti apie visus, tai tegul papasakoja apie sesutę.

-Liusė yra visai kitokia... Ji tai daro ne iš blogos valios. Liusė prekiauja narkotikais, - jis pažvelgia į mane šaltu žvilgsniu.

-Bet ji nepanaši į narkomanę, - ištariu.

-Nes ji jų nevartoja. Kadangi Liusė yra gydytoja, ji labai gretai pripratina savo pacientus prie jos prekės.