Raudonų rožių žiedlapiai

→20←

-Nusivariau nuo kojų, - nusijuokia Lilith ir mes abi išeiname iš restorano. -Guodžia tik tai, kad šiandien bus išmokamos algos, - mirkteli mergina.

-Gal ta proga pas mane bute surengiam mergaičių vakarą? - kilsteliu antakius.

-Žinoma! - nusišypso draugė. -Pasakysiu Wes, kad manęs šiąnakt neieškotų, - Lilith į rankas paima savo mobilųjį ir pradeda rašyti žinutę.

Praėjo dvi savaitės nuo visų įvykių. Mano ranka jau sugijo, pilvukas - padidėjo. Lilith pastebėjo pirma, bet jos reakcija buvo visai kitokia negu Stephanie. Ji ėmė spygauti iš laimės, šokinėjo po visą restoraną. O kitą dieną ji jau nupirko keletą drabužėlių sūneliui. Štai dėl ko aš nusprendžiau ją pasirinkti kaip krikštamote savo sūnui.

Andrė dingo tarytum į vandenį. Jis man neberašo, neskambina ir nebeieško. Taip ir geriau. Galiu šiuo metu ramiai gyventi, susikaupti ties darbu ir buto įrengimu. Nors tiesą sakant, kartas nuo karto pasiilgstu jo sidabrinių akių...

-Paimkim traškučių! Ir guminukų! - parduotuvėje entuziastingai prekes į krepšelį krauna Lilith. -O ką gersim?

-Tikriausiai kolą arba arbatą, - patraukiu pečiais ir ji nusijuokia. -Na, nežinau, juk tu labiau nori šio vakaro.

-Nesakyk, kad tu jo nenori, - sau po nosimi sumurma Lilth įmesdama dar vieną pakelį traškučių.

-Kam mums reikalingi penki pakeliai traškučių? Juk nesiruošiame maitinti ir mano kaimynų, tiesa? - paklausiu ir ji nusijuokia.

-Man trys, tau - du, - mes abi patraukiame link vienos iš kasų.

-Juk aš valgau už du, o ne tu, - kamšteliu jai į pašonę. -Tad man priklauso trys, - nusišypsau.

-Ne, ne, ne, - papurto galvą ji mums einant lauk iš parduotuvės. -Trys yra mano.

-Tavo, tavo, - nusijuokiu ir mergina padaro tą patį.

Šiuo metu sėdime pas mane apytuštėje svetainėje ir žiūrime Netflix. Lilith nenustoja kalbėti apie jų su Wes sužadėtuves, o aš tik retkarčiais ištariu bent žodelį. Šitiek problemų slegia mano pečius. Aš nemėgstu skųstis ir ieškoti pagalbos, manau, kad tai silpnumo išraiška. Bet šiuo metu noriu, kad šalia manęs būtų žmogus, kuris man būtų tarsi atrama. Tarsi siena į kurią galėčiau atsiremti, kai man per sunku visą naštą išlaikyti ant savo pečių. O dabar esu viena... Pasiruošimas teismui ir visos apklausos jau kelia man šleikštulį, o kur dar vis besiplečiantis pilvas.

-Kadangi Wes man pasipiršo, galvojame surengti kitą savaitę mini vakarėlį. Ką manai? Būsi? - pažvelgiu į draugę, o ji žvelgia į mane šuniuko akimis. -Tu privalai ten būti. Wes turi karštų ir jaunų draugų, - mirkteli ji.

-Niekas nenori susitikinėti su arbūzu, - sumurmu, bet po akimirkos kambarį užlieja Lilith juokas.

-Ateik, - numykia ji. -Bus tikrai smagu. Nemokamas tortas ir vaišės, kas nenorėtų?

-Gerai, ateisiu, - atsidūstu ir nusišypsau. -Na, o dabar eikime miegoti, nes esu labai pavargusi.

-Kaip nori, senute, - pro mane prabėga juodaplaukė ir įkrenta į lovą. -O čia tris berniukus galėtum sutalpinti, - paglosto ji patalus.

-Užsičiaupk, - iškišu liežuvį ir įsitaisau šalia draugės.

Ji parodo man liežuvį, kuriame sublizga sidabrinis auskariukas. Vis dar matau, kad Lilith naršo socialinius tinklus, bet mano sunki galva tiesiog traukia mane į miego karalystę.

Prabundu nuo trankios muzikos. Kas čia vyksta? Greituoju būdu ant pečių užmetu chalatą ir nušlepsiu iki svetainės. Lilith šokinėja ant mano naujos sofos, kurią nupirkau prieš tris dienas. Prieinu prie elektros lizdo ir iš jo ištraukiu kolonėlių laidus.

-Rimtai? - pažvelgiu į draugę keistu žvilgsniu ir ji nušoka nuo sofos ir prieina prie manęs.

-Tau reikia taip pat pajudėti, arbūze, - šypteli ji suimdama mane už abiejų rankų. -Juk šiandien šeštadienis! - suklykia ji ir vėl įjungia muziką.

Pasigirsta Katy Perry daina - "Hot n cold". Bet keisto jausmo vedama pasiduodu jausmams ir leidžiu savo laukinei pusei išlįsti į paviršių. Mes šokame, svaidomės pagalvėmis ir valgome vakarykščius užkandžius. Mes gyvename... Lilith priverčia mane šypsotis pačiomis niūriausiomis dienomis, net kai niekas jau nebegali padėti. Ši juodaplaukė mergina, tarsi mažytis gabalėlis šviesos, apšviečia mano pilką dangų.

Visą likusį pusdienį nusprendžiame žiūrėti filmus, o vakare - nueiti į kavinę. Sėdime šiuo metu jaukioje ir modernioje kavinėje, kur kavos kvapas kutena nosį. Lilith užsisakė lietinių su karamele, o aš tiesiog įvairiausių, nesenai iš orkaitės ištrauktų, raguolių.

-Kur eini? - pakeliu akis į Lilth ir jos veidą iškart nušviečia šypsena.

-Į damų kambarį, - numoja ji ranka ir išeina, o aš ir toliau valgau savo šokoladinį raguolį.

Tarsi iš filmo, visai netoliese sėdėjęs vaikinas ima ir prisėda priešais mane. Jis ranka perbraukia per savo tamsius plaukus ir jo sidabrinės akys blyksteli.

Ką dabar suvokiau, negali būti tiesa.

Panašūs veido bruožai.

Tamsūs plaukai.

Sidabrinės akys.

Ledus tirpdanti šypsena.

Lėtai nuryju seiles, o vaikinas tiesiog žvelgia į mane bandydamas mane perprasti. Nenoriu dar vienos klaidos savo trumpame gyvenime, nenoriu... Aš pasimokiau iš klaidų. Mes dvi minutes vienas kitą gręžiame žvilgsniais, bet netrukus vaikinas ima ir prabyla:

-Bonjour, Izabele.