Love Beat (Harry Styles)

Šešta Dalis

-Bet pripažinkim, tas garbanius tikrai karštas. -mums gurkšnojant karštą šokoladą, Melani plačiai nusišypsojo, savo akinama amerikietiška šypsena 

-Jis nesveikas. -prisiminusi rytinį incidentą susiraukiau 

-Jis man primena blogiuką iš veiksmo filmo, kuris vairuoja motociklą. Žinojai, kad jis vairuoja motociklą? Girdėjau, kad jis turi ne kokią praeitį ir yra ne pats švelniausias žmogus, bet argi ne likimo ironija, kad tuo pačiu jis šoka pramoginius šokius. -Melani pirštais pasitrynė sau smakrą 

-Man neįdomi jo biografija. -kilstelėjau ranką, taip duodama ženklą, kad nenoriu daugiau nieko girdėti apie tą niekšelį

-Aš tik konstatuoju faktus. -Melani nepatenkinta užvertė akis į lubas 

Dieve, kokia kartais jautri ji gali būti. Daugiau nenoriu nieko girdėti apie tą pasipūtėlį ar jo draugus, tačiau taip pat nenoriu ir susipykti su geriausia drauge. 

-Maniau jis šoka baletą. -valgydama bandelę sumurmėjau 

-Įsivaizduok, kaip jis atrodytų su baleto apranga. -Melani garsiai nusikvatojo 

Pamačiusi akinančią šypseną draugės veide, nesusilaikiau ir išsišiepiau kaip paskutinė kvaiša. Galvoje iškilus vaizdiniui, kaip jis atrodytų su baleto apranga, pradėjau garsiai ir nevaržomai juoktis. Laiko leidimas su Melani, visada atpalaiduoja ir šis kartas ne išimtis. Būdama su geriausia drauge ir šitaip jos juokinama pamažu pamirštu viską, kas nutiko per kelias paskutines dienas. 

Kai baigėme šnekučiuotis ir gerti po trečią puodelį karšto šokolado, už lango jau temo. Net nepastebėjau, kaip greitai praėjo diena. Žvilgtelėjusi į savo mobilujį, giliai atsidusau. 

-Kad ir kaip norėčiau ir toliau čia sėdėti ir apie nieką negalvoti, bet man jau metas. -pasakiau 

-Man taip pat. Mano tėvai šiandien grįžta iš atostogų Prancūzijoje. -Melani ranka persibraukė per plaukus 

Sumokėjusios už gėrimus išėjome į lauką. Nors oras ir buvo vėsus, tačiau laimė nelijo. Stipriau susisiautusi striukę, įsikibau Melani į parankę. Kad ir kaip stengiausi negalvoti apie tai, kad išėjom iš trupės, mintys kas bus toliau neduoda man ramybės nuo pat tos akimirkos, kail išėjom iš treniruočių patalpos. Nors Melani ir neišsiduoda žinau, kad taip pat įtemptai apie tai mąsto. 

-Kas toliau? -vienas klausimas nuskambėjo iš mūsų abiejų lūpų 

-Nenoriu mesti šokių, bet pas Breda tikrai negrįšiu. -Melani galvą padėjo man ant peties 

-Jis išdavė mus, o su išdavikais nesibičiuliauju. -pasakiau kaip tik tą akimirką, kai iš dangaus pasirodė lietaus lašai 

Paspartinusios žingsnį ir daugiau nesiveldamos į jokius pokalbius, po puse valandos jau buvome prie mano namų. Melani nuo manęs gyvena vos už kelių namų, tad vos tik atsisveikinus nėriau į namo vidų, taip besislėpdama nuo vis stiprėjančio lietaus. 

-Grįžau! -sušukau tetai Dženai, kuri kalbėjo telefonu 

Pakabinusi striukę ir numetusi kuprinę šalia laiptų patraukiau į virtuvę. Teta Džena stovėjo prie viryklės, vienoje rankoje laikė kepimo mentelę, o kita laikė prispaudusi telefoną prie ausies. Nors su ja gyvenu jau ne pirmus metus, niekaip negaliu priprasti prie reginio, kai ji gamina maistą. Toks vaizdas man visada pakelia nuotaiką. 

-Tikrai?.. Puiki naujiena ir labai viliojantis pasiūlymas... Vistiek nemanau, kad tai labai geras sumanymas... Mes pagalvosim... Gerai... 

-Kas skambino? -paklausiau, tetai baigus pokalbį 

-Tavo močiutė. Ji kvietė mus į savo gimtadienio šventę, kuri vyks savaitgalį. Pasakiau jai, kad tai nekokia idėja, nes ten žinoma bus žmonių, kurių nei Tu nei aš nenorim matyti. -užkišo plaukų sruogą man už ausies 

-Dėl manęs neprivalai atsisakyti ten vykti. -sumurmėjau, nudelbdama akis į sunertus savo pirštus 

-Camila patikėk, po to kaip Tavo motina pasielgė tikrai nesvajoju apie malonius seseriškus pokalbius su ja. Mano jausmai jai, nėra patys šilčiausi. -griežtai pasakė 

-Kodėl man atrodo, kad šiandien ir vėl teks valgyti picą? -galva linktelėjau viryklės pusėn, iš kur sklido tamsūs dūmai 

-Po velnių. -teta Džena staiga pašoko nuo kėdės ir akimirksniu atsidūrė prie viryklės 

Dėl tokios jos reakcijos, pradėjau kikenti. Tokiomis akimirkomis kaip ši jaučiuosi taip, tarsi turėčiau tikrą šeimą. Teta Džena nei karto manęs dar nenuvylė. Ji visada man atstojo mamą, kurios galima sakyti niekada neturėjau. 

-Užsakysiu picą. -vis dar krizendama iš kišenės išsitraukiau mobilujį