Love Beat (Harry Styles)

Keturiasdešimt Antra Dalis

Sunkiai galėjau atpažinti žmogų kuris stovėjo prieš mane. Visas Luco veidas buvo padengtas mėlynėmis bei sumušimais. Prakirstas antakis, skruostas, lūpa. Iš to kaip sunkiai Lucas laikosi ant kojų galiu tik įsivaizduoti kokius sumušimus slepia drabužiai.

-Atrodai siaubingai. -sušnabždėjau

-Tavo vaikino dėka. -Luco balsas buvo tylus ir gergždžiantis

-Užeik. -ranka apglėbiau Luco liemenį, kai jis susvyravo

Kai vis dar prilaikydama Luca padėjau jam užeiti į vidų pasijaučiau daug blogiau nei tą akimirką kai jį pamačiau. Akivaizdu, kad skausmą Lucui sukelia net menkiausias judesys.

-Nori nusiimti striukę? -paklausiau, nežinodama kaip jam padėti pasijusti geriau

-Norėčiau atsisėsti. -trumpai į mane žvilgtelėjo, ranka remdamasis į sieną

Daugiau nieko nesakydama ir vėl apglėbiau Luca per liemenį, kol tuo tarpu Lucas permetė savo ranką man per pečius. Prireikė daugybės pastangų kol galiausiai įžengėme į svetainę. Padėjusi Lucui ateiti iki vienos iš sofų pataisiau kelias pagalvėles, kad jam būtų patogiau. Lucui sėdantis, sulig kiekvienu judesiu jo lūpas palikdavo skausmo aimana. Be galo sunku žiūrėti į šitaip sužalotą artimą žmogų. Ypač tada, kai žinau jog dėl visko kaltas mano vaikinas.

-Gal ko nors norėtum? -paklausiau, žvelgdama visur, tik ne į Luca

-Noriu, kad prisėstum ir pažiūrėtum į mane. -patapšnojo į vietą šalia savęs

Kurį laiką dvejojau. Man per daug sunku žiūrėti į šitaip atrodantį Luca be to, nežinau ar esu pasiruošusi išgirsti tai, ką jis man nori pasakyti. Net neabejoju, kad tai susiję su Harry.

-Prašau. -pažvelgus į Luca jo akyse pamačiau tyrą maldavimą

-Prisėsiu čia. -tyliai pasakiau, įsitaisydama ant priešais esančios kitos sofos

-Turėtum bijoti ne manęs, o jo. -tyruma Luco akyse pakeitė pyktis

-Nebijau nei Tavęs, nei Harry. -užtikrintai pasakiau

-Eisiu iš karto prie reikalo. Ar žinai, kad Harry kiek daugiau nei metus praleido kalėjime, o vėliau pasinaudojęs turtingų tėvų galia išėjo anksčiau laiko, nors turėjo ten praleisti prakeiktus penkerius metus!? -Luco balsas pakilo

Viskas aplinkui sustojo. Atrodo, kad žemė pradėjo slysti iš po kojų. Labai tikiuosi, kad ausys mane apgavo ir tai, ką išgirdau nėra tiesa.

-Ar Tu tikras tuo ką sakai? -mano balsas virpėjo, o širdis plakė lyg pašėlusi

-Jis manęs vos nenudėjo, kai pasakiau, jog žinau viską. Jis taip puikiai nuo visų tai slėpė jog pasijautė visiškas bejėgis supratęs, kad jo paslaptis išaiškėjo.

Atrodo tuoj nualpsiu. Tai negali būti tiesa. Harry nebūtų nuo manęs slėpęs tokio dalyko.

-Ar žinai dėl ko Harry buvo kalėjime? -bijojau išgirsti atsakymą

-Harry buvo apkaltintas lytiškai santykiavęs su nepilnamete. Tuo metu kai viskas įvyko jai buvo šešiolika, o jam devyniolika. -Luco balsą girdėjau tarsi aidą

Išgirdus Luco atsakymą rankos bei kojos ėmė virpėti. Viskas aplink mane tapo netikra. Širdis plakė šimtą kartų greičiau, o ausyse girdėjau nepakeliamą spengimą. Jaučiuosi taip, tarsi kas peiliu skrostų mano širdį pusiau.

Nežinau kiek laiko praėjo, tačiau kai pamažu ir vėl grįžau į svetainę, šalia manęs buvo ne tik Lucas, bet ir teta Džena su Džošu. Tetos rankos visur mane lietė tarsi tikrindamos ar aš nesužeista, kol tuo tarpu Džošas bandė paduoti man stiklinę vandens.

-Camila, kas nutiko? -teta Džena glaudė savo šilta delną man prie kaktos

-Negali būti. -tyliai pasakiau, purtydama galvą į šonus

-Kas nutiko, mieloji?

-Negaliu patikėti, kad jis nuo manęs tai slėpė. -lėtai atsistojau

-Ar kas nors man pasakys, kas per velnias čia ką tik nutiko? -teta Džena sušuko

-Ką tik pasakiau Camilai, kad jos vaikinas metus laiko praleido kalėjime, nes buvo kaltinamas prievartavęs nepilnametę. -labai tikiuosi jog klystu ir Luco balse negirdžiu pasididžiavimo 

-Ką?! -mačiau, kaip teta Džena susmunka ant sofos

Veikiau pirmiau pajutau nei pamačiau, kaip visas Džošo kūnas įsitempia. Nepraėjus nei pusei minutės po to, Džošas jau stovėjo šalia Luco bei laikė jį suėmęs už striukės atlapų. Kad ir kaip norėjau, negalėjau pajudėti iš savo vietos.

-Niekada nedrįsk sakyti, kad mano brolis ją prievartavo, nes nežinai nei pusės to, kas iš tiesų įvyko. -piktai sušnypštė

-Džošai nurimk. -teta uždėjo savo rankas ant Džošo rankų, taip bandydama jį nuraminti

-Neleisiu jam šmeižti mano brolio.

-Nepasakiau nieko, kas nebūtų tiesa. Tenoriu apsaugoti Camila nuo tokio žmogaus kaip Harry.

-Jis niekada negalėtų jos nuskriausti! -sušuko

-Kaip gali būti toks tikras? -akivaizdu, kad Lucas jį provokuoja

-Nes myliu ją labiau, nei savo gyvenimą. -pasigirdus tyliam Harry balsui visi sužiurome į tarpduryje stovintį garbanių

_______________________
Žadėjau naują dalį vakar, bet kažkodėl neįkėliau, todėl labai atsiprašau :) Kita dalis bus tokia awesome❤ Kaip ir visada, laukiu jūsų nuomonių! Be to, labai ačiū, kad skaitote❤❤ Su meile,
'Ernesta