Love Beat (Harry Styles)

Aštuoniolikta Dalis

Visą šeštadienio dieną praleidau su Lucu. Būdama jo draugijoje, jaučiausi apsaugota. Šviesiaplaukis mėlynakis vaikinas, yra vienas iš nedaugelio žmonių, kuriais pasitikiu nuo pat tos dienos, kai apsigyvenau pas tetą. Jis žino visą mano istoriją, ir yra pasiryžęs saugoti mane nuo visų ir nuo visko.

Tiesa, net leisdama laiką su Lucu, niekaip negalėjau užmiršti to, kas nutiko šiandien. Tikėjau, kad praeitis vieną dieną grįš į mano gyvenimą, bet niekada negalvojau, kad šitaip greitai. Dar būdama maža, mintyse kurdavau mūsų su Stivenu susitiko scenarijų tačiau tai, kas nutiko šiandien pranoko visus lūkesčius. Galvojau, kad galbūt po šitiek laiko jis bus pamiršęs viską, kas vykdavo vaikystėje, tačiau pasirodo klydau. Jis vis dar kuria planus, kaip manimi pasinaudoti.

-Praleidau puikią dieną. -mums sustojus prie mano namų, Lucas gražino man mano meškiną, kurį laimėjo atrakcijonų parke

-Ačiū, kad palydėjai mane iki namų. -nusišypsojau

-Niekis. Man buvo tikrai labai smagu, po šitiek laiko ir vėl praleisti dieną su Tavim. -susikišo rankas į kišenes

-Nori užeiti? -paklausiau rakindama namų duris

-Manau bus geriau, jei jau eisiu. Manęs dar laukia nemažas kelias iki namų, o jau vėlus metas, -šyptelėjo. -Tik prašau, nepamiršk apie ką kalbėjom, gerai?

-Taip, dar kartą ačiū už viską Lucai. -pakštelėjau į skruostą

Atsisveikinusi su Lucu užrakinau duris. Savo odinę striukę, bei didžiulį meškiną padėjusi ant sofos, akimis apžvelgiau netvarką svetainėje, likusią iš po šiandieninio incidento. Viskas buvo sujaukta. Ant grindų šalia sofos gulėjo vakar dovanotos Harry rožės. Nejučiomis šyptelėjau, prisiminusi vakarykštę garbaniaus staigmeną. Šiandien, labai daug galvojau apie savo jausmus. Tik po šiandieninio įvykio supratau, kad Harry rūpi man labiau nei turėtų. Būdama su juo jaučiuosi saugi. Vien jo buvimas šalia, mano pilve priverčia skraidyti drugelius, tačiau tai nekompensuoja visų kitų dalykų, kurie mus skiria.

Išmetus rožes į šiukšlių dėžę, mano dėmesį patraukė pranešimų atsakiklyje mirksinti žalia lemputė. Tai signalas, kad yra neišklausytų žinučių. Paspaudusi vieną iš mygtukų atsakiklyje, pradėjau tvarkyti netvarką, kol tuo tarpu po svetainę pasklido nuo kūno atskirtas balsas.

''Jūs turite tris neišklausytas žinutes''.

Pirmoji žinutė buvo nuo Rebekos.

"Labas Mila. Universitetas gavo kvietimus keturiolikai žmonių, pagal mainų programą nuo kito semestro studijuoti Niujorko menų akademijoje. Supranti, kokią nepakartojamą progą mes turim? Mums tereikia nufilmuoti video, kur atskleidžiam visus savo gebėjimus ir laukti atsakymo! Paskambink man, kai išklausysi žinutę".

Niujorko menų akademija? Tai puiki proga, pradėti naują gyvenimo etapą ir pagaliau išpildyti savo svajonę.

Antroji žinutė buvo nuo tetos Dženos, ir ji nežadėjo tiek daug, kiek pirmoji.

"Man labai įdomu, kodėl Tavo mobilusis išjungtas. Visą dieną bandau su Tavim susisiekti, tačiau tiek mobiliuoju, tiek namų telefonu neatsiliepi, ar Tau viskas gerai? Po rytinio mūsų pokalbio, man tikrai neramu. Kai tik išklausysi žinutę, iš karto paskambink, nes kitu atveju atsiūsiu policiją".

Susitikusi su Lucu, išjungiau savo mobilųjį, tikriausiai būsiu pamiršusi jį įjungti.

Trečioji žinutė buvo nuo Melani. Iš balso galiu spręsti, kad ji siunta.

"Po velnių Mila, kas darosi? Šiandien visą dieną Harry nesiliauja skambinėjęs ir klausinėjęs, ar aš su Tavimi ir ar nežinau kur esi. Kas judu sieja? Gali su juo kaip nors susisiekti ir pasakyti, kad Tau viskas gerai? Nes antraip tą vaikiną ištiks širdies smūgis. Jis tikrai dėl Tavęs nerimauja".

Daugiau nieko nelaukusi iš kišenės išsitraukiau savo mobilųjį ir įjungiau. Be gautų šešių žinučių, dar buvo praleista septyniolika skambučių, iš kurių vienuolika nuo nežinomo numerio. Nuojauta man kužda, kad tai garbanius. Tik svarstau, iš kur jis gavo mano numerį.

Kai paskambinau tetai Dženai, ji apšaukė mane, dėl mano neatsakingumo. Pasak jos, po šiandien ryte įvykusio mūsų pokalbio, ji visą dieną nerado sau vietos ir labai nerimavo dėl manęs.

-Galvojau, kad Tau kas nutiko. -jau kiek nurimusi pasakė

-Man tikrai viskas gerai. Kaip jau sakiau, visą dieną praleidau su Lucu ir visai užmiršau įjungti savo mobilųjį. -klestelėjau ant sofos

-Kodėl išvis jį išjungei? Nesvarbu. Grįšiu rytoj popiet ir primigtinai reikalauju, kad būtum namuose, nes noriu labai rimtai su Tavim pasikalbėti.

-Gerai. -pasakiau tyliai, lyg prasikaltęs vaikas

Baigusi pokalbį su teta Džena, daugiau nenorėjau su niekuo kalbėti, tad tiek Melani tiek Rebekai nusiunčiau po žinutę, kad pasikalbėsim pirmadienį universitete. Po įtemptos dienos nebenorėjau nieko, tik kuo greičiau griūti į savo minkštą lovą ir pasinėrusi į sapną pamiršti viską, kas nutiko šiandien.

Sekmadienis praėjo akimirksniu. Grįžus tetai, visą laiką praleidau su ja. Kai tetai Dženai papasakojau, kas nutiko su Stivenu ji prisiekė man, kad padarys viską, jog tas niekšas atsidurtų už grotų. Ji buvo beįtikinanti mane, kad parašyčiau pareiškimą, tačiau vos tik prisiminus, kas nutiko vakar mane ir vėl apniko baimė. Manau, kad niekada nepasiryšiu tam, ko manęs prašo teta Džena.

-Vakarienei manęs nelauk, šiandien turiu teismo posėdį Sietle, tad grįšiu tik vėlai vakare. -teta Džena ranka perbėgo per šviesius savo plaukus

-Džiaugiuosi, kad šiandien dar galėsiu pasimėgauti normaliu maistu. -išlipusi iš mašinos plačiai jai nusišypsojau

-Gerai, myliu Tave. -pasiuntė man oro bučinį

Kai atsisveikinusi su teta apsigręžiau eiti, manęs vos neištiko širdies smūgis. Vos už keliolikos centimetrų nuo manęs stovėjo Rebeka, ir išsišiepusi kaip didžiausia idiotė stebėjo mane.

-Šūdas Rebeka, ar Tu nori manim atsikratyti? -pridėjau ranką prie širdies

-Aš jau buvau pasikalbėti dėl mainų programos Niujorke. Mes turim dvi savaites nufilmuoti video. -suplojo rankomis

-Gali pristabdyti? -nusijuokiau

-Ar supranti, kokią nepakartojamą progą mes turim? -sušuko, visi aplink mus buvę studentai įsistebeilijo į mane ir Rebeką

-Suprantu, bet galbūt galim apie tai pasikalbėti vėliau? Už dviejų minučių manęs laukia paskaita. -trumpai žvilgtelėjau į draugę, kai žingsniavom į pagrindinį pastatą

-Žinoma. -šyptelėjo

Kai pasiekėm pagrindinį pastatą, mano dėmesį patraukė studentų sanburis, visai šalia įėjimo. Mums prasibrovus pro studentus, sustojau kaip nudiegta. Viduryje rato stovėjo Melani, o prieš ją kita man dar nematyta mergina.

-Kas čia vyksta? -sutrikusi žvilgtelėjau į Melani

-Šita mergiūkštė, sugriovė mano gyvenimą. -iškart po savo žodžių, Melani stipriai stumtelėjo šviesiaplaukę, pastaroji parkrito ant asfalto, visai netoli mano kojų

________

Ačiū, ačiū, ačiū jums labai! Jūs neįsivaizduojat, kokia laiminga esu, kad mano istorija jau turi kiek daugiau nei 10k perskaitymų <3 Man tai reiškia nežmoniškai daug, tad dar kartą ačiū jums :*

Naują dalį turėtumėt gauti dar šią savaitę, o dabar laukiu nuomonių ir žinoma vote :3