Love Beat (Harry Styles)

Septyniolikta Dalis

Maždaug po penkiolikos minučių, Harry jau buvo išvalęs ir sutvarstęs žaizdą ant mano rankos. Jis buvo labai švelnus, nuolatos klausinėjo ar man neskauda. Keista, jog šitaip juo pasitikiu, kad net leidžiu manimi rūpintis. Žinoma, garbanius išgelbėjo mane nuo Stiveno, tačiau turėčiau nepamiršti visų kitų dalykų, nutikusių pastarąją savaitę ir per arti jo neprisileisti.

-Ar ilgai tai tęsiasi? -Harry padavė man stiklinę vandens

-Kas? -gurkštelėjusi vandens, įsistebeilijau į prieš mane sėdintį vaikiną

-Puikiai supranti apie ką kalbu. Ar tas vyras ilgai prie Tavęs lenda? -Harry rankomis persibraukė per plaukus

-O čia jau ne Tavo reikalas. -atsistojau nuo sofos

-Jis pasakė, kad nesiterlios su Tavim taip, kaip vaikystėje vadinasi, tai vyksta jau nuo mažų dienų. -gerai mačiau, kaip visas Harry kūnas įsitempia, o akys pamažu ima tamsėti

-Klausyk, tai jog atėjai čia kaip super herojus, nesuteikia Tau teisės uždavinėti tokius klausimus. -atsukau jam nugarą, prieš tai sukryžiuodama rankas ties krūtine

Harry daugiau nieko nebeklausė. Vienintelis jo lūpas palikęs garsas- gilus atodūsis. Praėjus vos keletui akimirkų, pajaučiau jo rankas sau ant pečių. Paprastai, po tokio gesto pulčiau į paniką, tačiau Harry turi kažką, kas neleidžia man elgtis šiurkščiai. Manau, kiekvieną kartą vis labiau juo pasitikiu.

-Atleisk. Tu visiškai teisi, neturiu jokios teisės uždavinėti Tau šitokius klausimus. Tiesiog man užverda kraujas, kai pagalvoju ką tas niekšas darė. -Harry balse girdėjosi siaubingas pyktis

Tylėjau prikandusi apatinę lūpą, kad neimčiau kūkčioti.

-Prašau, pažvelk į mane. -Harry priglaudė kaktą man prie galvos

Lėtai apsigręžiau. Garbanius stebėjo mane, savo žaliomis spindinčiomis akimis. Viena jo ranka, vis dar ilsėjosi ant mano peties, kitos pirštai glostė mano skruostą, kuriuo riedėjo vieniša ašara.

-Dar kartą atsiprašau. Įsivaizduoju, kaip Tau sunku visa tai prisiminti. Nenoriu Tavęs skaudinti, tad geriau daugiau apie tai net neužsiminsiu, nebent pati norėsi man papasakoti. -Harry nusišypsojo man, prieš tai pabučiavęs mano ranką

Apimta jausmų apkabinau jį. Garbanius nieko nedvejojęs, rankomis apsivijo mano liemenį. Priglaudusi skruostą prie jo krūtinės, jaučiau jo širdies plakimą, kuris ramino mane labiau, nei bet kas kitas. Harry kelis kartus pakštelėjo man į plaukus. Ši akimirka tikriausiai būtų buvusi pati tobuliausia, visam mano sumautam gyvenime, bet žinoma, tokias akimirkas visada kažkas turi sugriauti. Šį kartą, tai buvo mano mobiliojo skambėjimas. Atsitraukusi nuo garbaniaus, iš kišenės išsitraukiau savo telefoną. Jo ekrane švietė Luco vardas.

-Kas nutiko? -šiurkščiai paklausiau

-Man taip pat labai malonu Tave girdėti. -jutau šypseną jo veide

-Atleisk, nekokia diena. -atsidusau

-Kažkas nutiko? Nori pasikalbėti? Kaip tik skambinu Tau, ketindamas pasiūlyti susitikti. Aš jau pasiilgau mūsų pokalbių. -Luco balse girdėjau nerimą

-Man trūksta ne tik mūsų pokalbių, bet ir Tavęs. -trumpai žvilgtelėjau į Harry, kuris piktai į mane dėbsojo

-Tai ką manai apie susitikimą? Taip kaip anksčiau, tik Camila ir Lucas. -nusijuokė

-Ką pasakysi, jei susitiktumėm už puse valandos, ten pat kur visada? -ranka persibraukiau per rudus savo plaukus

-Sutarta.

Baigusi pokalbį, mobilųjį įsikišau į užpakalinę džinsų kišenę. Harry kaip ir prieš tai, taip ir dabar mane stebėjo. Jo rankos buvo sukryžiuotos ties krūtine, o akyse atsispindėjo pyktis ir sumišimas.

-Kodėl šitaip į mane žiūri? -nejaukiai pasimuisčiau

-Kaip? -piktai tarstelėjo

-Gerai, aš už dešimties minučių išeinu, tad bus geriau, jei išeisi. -nukreipiau žvilgsnį pro langą, kad nereikėtų matyti vis labiau tamsėjančių Harry akių

-Tikrai to nori? -Harry žengė žingsnį manęs link

-Juk ką tik tai pasakiau. -nurijau gerklėje susikaupusį gumulą

Daugiau nieko nesakęs, Harry nuo stalelio pasiėmė savo mobilųjį bei piniginę ir patraukė durų link. Pasiekęs duris trumpai suabejojo, tačiau tą pačią akimirką, stipriai jas trenkdamas išėjo į lauką.

Likau svetainėje stovėti viena. Tuštuma, bei kurtinanti tyla priminė man viską, kas šiandien nutiko. Tik dabar gerai suvokiau, kad čia buvo Stivenas ir kėsinosi mane išprievartauti. Staiga mano mintis perskrodė pavojaus varpai. Jis grįžo. Didžiausias mano košmaras grįžo su vieninteliu tikslu -visiškai mane sunaikinti.

___________

Pažadėjau naują dalį greičiau, tai štai ir ji :) Žinau, kad kol kas dar nėra daug Hamilos ( Camilos ir Harry) momentų, bet nenoriu, kad viskas būtų taip, jog jie pamato vienas kitą ir tarp jų atsiranda meilė. Mano nuomone tai jau kiek nuvalkiota, tad stengiuosi prie visko prieiti pamažu :) Tikiuosi, kad būsit kantrūs :) Pažadu nenusivilsit tuo, kas dar laukia xx 'Ernesta

P.S. Laukiu nuomonių :p