Love Beat (Harry Styles)

Dvidešimt Ketvirta Dalis

Kai laiptais nusileidom į pirmą namo aukštą, svetainėje iš tiesų jau buvo Harry su savo šeima. Iš to, kad jis čia sprendžiu, jog vakarėlyje jo nepamatysiu. Kai su Melani ruošėmės išeiti pro duris, išgirdau tetos Dženos balsą. 

-Mila! -sušuko 

-Taip? -žengusi kelis žingsnius atgal sustojau

-Prisimeni apie ką dieną kalbėjom? -teta Džena kilstelėjo antakius, kol tuo tarpu visų kitų svetainėje buvusių žmonių žvilgsniai klaidžiojo nuo manęs prie garbaniaus 

Ar aš kažko nežinau?

Harry sėdėjo ant fotelio, rankose laikydamas vandens stiklinę. Kairė jo koja buvo sulenkta ir ties kulkšnimi rėmėsi į kelį, o skruostai šiek tiek paraudę. Jis buvo su juodais džinsais ir baltos spalvos marškiniais, per kuriuos puikiai galėjau matyti jo iš tatuiruotą krūtinę. Baigusi nužiūrinėti garbanių supratau, kad teta vis dar laukia mano atsakymo. 

-Apie pomidorų kainas? -plačiai nusišypsojau 

-Camila aš rimtai. -teta Džena palingavo galva, tačiau mažytės šypsenos vis dėlto jai nuslėpti nepavyko 

-Gi juokauju. Žinoma, kad prisimenu, -priėjusi prie tetos pabučiavau jai į kaktą. -Gali būti rami, nebus jokių problemų, bent jau iš mano pusės. 

Kai sulaukusi tetos Dženos šypsenos ruošiausi išeiti iš svetainės, pajaučiau tvirtą ranką sau ant riešo. Stabtelėjusi pažvelgiau į žmogų, kuris mane sustabdė. Garsiai nurijau seiles, kai mano žvilgsnis susidūrė su dviem žaliom blizgančiom akim. 

-Gal galim trumpai šnektelėti? -tylus ir užkimęs Harry balsas pasiekė mano ausis 

-Manau, kad mums jau metas važiuoti. -pasakiau pažvelgdama į Melani, taip nebyliai prašydama jos, kad patvirtintų mano žodžius, tačiau žinoma, ji tik stovėjo plačiai išsišiepusi, kas mane labai erzino 

-Mes niekur neskubam. -dar plačiau nusišypsojusi, Melani sukryžiavo rankas ties krūtine ir nugara atsirėmė į sieną 

Nudėsiu ją. 

Giliai atsidususi žvilgtelėjau į garbanių, taip leisdama jam suprasti, kad galim pasikalbėti. Vis dar nepaleisdamas mano riešo, Harry atsistojo nuo fotelio, prieš tai padėdamas stiklinę su vandeniu ant staliuko. Kol Harry vedėsi mane į lauką, piktai žvilgtelėjau į Melani ir žinoma, kaip atsako sulaukiau plačios jos šypsenos. Nesuprantu, kodėl ji šitaip nori matyti mane su Harry, juk prieš tai ji negalėjo jo pakęsti. 

Kai išėjome į lauką, atsirėmiau į medinę verandos tvorelę, kol tuo tarpu Harry uždarė duris. Keisčiausia tai, kad garbanius vis dar nepaleido mano riešo. Tarsi bijotų jog paspruksiu. Harry atsisukus į mane ir nervingai apsidairius po gatvę, ištraukusi ranką iš jo gniaužtų apsivilkau juodą odinę striukę. Neneigsiu, po tokio jo gesto per mano kūną perėjo daugybė šiurpuliukų. Žinoma, prie to prisidėjo ir bloga mano nuojauta, jog šis vakaras geruoju tikrai nesibaigs. 

-Taigi, apie ką norėjai pasikalbėti? -paklausiau, kai Harry pagaliau dėmesį sukoncentravo į mane 

-Ar tikrai nori eiti į tą vakarėlį? -rankomis persibraukė per neklusnias garbanas 

-Žinoma. Mes su Lucu labai artimi. -tvirtai pasakiau 

-Ar Tau jis patinka? Tu myli jį? -mačiau, kad tai sakydamas Harry stipriai užmerkė akis 

-Ką? Pažįstu jį nuo tada, kai apsigyvenau pas tetą. Jis visada manimi rūpindavosi, jis man rūpi kaip brolis ir kaip geras draugas. -nežinau kodėl, bet jaučiau pareigą tai jam paaiškinti