Love Beat (Harry Styles)

Dvidešimt Antra Dalis

Kol suraukusi antakius stebėjau garbanių, Harry nelaukdamas mano atsakymo, sparčiu žingsniu ėmė artėti manęs link. Sustojęs priešais mane, garbanius ištiesė savo ranką. Kurį laiką dėbsojusi į ištiestą jo ranką pakėliau galvą, ir įsistebeilijau į žalias jo akis, kurios buvo kupinos vilties. Tik dabar atkreipiau dėmesį, kokios gražios, gilios ir užburiančios yra jo akys. Apkerėta tokio garbaniaus žvilgsnio, padaviau jam ranką. Dar kartą į mane žvilgtelėjęs, Harry plačiai man nusišypsojo ir trūktelėjęs už rankos apglėbė per juosmenį. Laisvą ranką uždėjusi jam ant peties, taip pat nusišypsojau, pasiduodama gerai garbaniaus nuotaikai. Truputį žingtelėjęs į šoną, Harry pradėjo šokį. 

Įsivaizduoju, kaip keistai ir juokingai mes šiuo metu atrodome. Šokame beveik vidurį gatvės, iš dangaus besipilant stipriam lietui. Nejučia sukikenau pagalvojusi, kaip beprotiškai iš tiesų tai turi atrodyti žmonėms, kurie šiuo metu sėdi savo šiltų namų svetainėse, ir žiūri į du bepročius šokančius lietuje. Man nespėjus sureaguoti, lengvai sukdamiesi ir linguodami atsidūrėme kitoje gatvės pusėje. Šiek tiek kilstelėjusi galvą, sutikau įdėmų garbaniaus žvilgsnį. Kreivai man šyptelėjęs, jis grakščiai mane apsuko. Kai nugara prisiglaudžiau prie Harry krūtinės, jo rankos ir vėl apglėbė mano liemenį. Turiu pripažinti, jis iš tiesų puikus šokėjas. 

Kai lengvai sukdamiesi grįžome į mano gatvės pusę, Harry dar kartą mane apsuko. Vėl žvilgtelėjusi į garbaniaus akis, jose pamačiau tą patį žibėjimą, kurį mačiau dar tada, kai buvom mano namuose. Tvirčiau spustelėjęs mano nugarą, Harry nulenkė mane žemyn. Nesitikėjusi tokio jo poelgio, nejučiomis nusijuokiau. Kai atsitiesiau, garbanius rankomis stipriau apglėbė mano liemenį ir prisispaudė sau prie krūtinės. Priglaudusi delnus jam prie krūtinės, net per striukę galėjau jausti stiprų jo širdies plakimą. Šiek tiek pasilenkęs, Harry priglaudė kaktą prie manosios. 

-Jau kurį laiką norėjau išbandyti šokį lietuje. Prieš dvejus metus, klausydamasis kalbų, kaip tai tobula manydavau, kad tai lėkšta ir juokinga. -tyliai sušnabždėjo, visai šalia mano lūpų 

-Ar ir dabar, Tavo nuomonė tokia pati? -taip pat tyliai paklausiau, žvelgdama tai į žalias jo akis, tai į putlias lūpas 

-Ne. Tai buvo ypatinga. -nusišypsojo 

-Džiaugiuosi, kad priverčiau Tavo nuomonę pasikeisti. -pasitraukiau šlapią plaukų sruogą, užkritusią ant veido 

-Tu verti mane keistis Camila. -Harry nykščiu švelniai perbraukė man per skruostą, bei apatinę lūpą, taip sukeldamas virpuliukus mano kūne 

Negalvodama visiškai apie nieką, ir atsiduodama būtent šiai akimirkai, delnais suspaudžiau Harry skruostus, ir pabučiavau jį. Mūsų lūpoms lėtai judant vienodu ritmu, Harry rankos dar labiau spustelėjo mane arčiau savęs. Kai bučinys pamažu ėmė darytis gilesnis ir greitesnis, pirštus įpainiojau į Harry garbanas, kurios buvo kiaurai permirkusios nuo lietaus. Viena garbaniaus ranka nusileido ant mano užpakalio ir spustelėjo jį. 

-Kas tai buvo? -kai bučinys nutrūko, Harry lūpas paliko gilus atodūsis 

-Atsiprašau, tiesiog visas tas artumas ir.. -nespėjau pabaigti sakinio, nes Harry dar kartą sujungė mūsų lūpas

Kai atsitraukiau nuo garbaniaus, jaučiau kaistančius skruostus. Visiškai savęs nesuprantu. Vieną akimirką galvoju, kad turiu laikytis nuo jo atokiai, o kitą jau bučiuoju jo putlias, rausvas lūpas. Esu pati didžiausia silpnavalė žemėj. Šią akimirką jaučiuosi nusivylusi pati savim. 

-Man jau reikia eiti. -tyliai pasakiau, ir nelaukusi jo atsakymo, pusiau bėgte pasileidau Melani namų link 

Kai pagaliau pasiekiau Melani namus, mano širdis plakė lyg pašėlusi, o kvėpavimas buvo kelis kartus greitesnis ir gilesnis nei įprastai. Kelis kartus pabildenus į duris, man jas atidarė Melani mama. Nusišypsojau jai. 

-Aš pas Melani. -trumpai tarstelėjau, bandydama su normalizuoti savo kvėpavimą 

-Ji savo kambaryje. Duok man savo striukę mieloji, aš ją pakabinsiu. -ponia Anderson maloniai man nusišypsojo, imdama iš mano rankų permirkusią striukę 

-Ačiū. -pasakiau jau lipdama laiptais į antrą namo aukštą 

Melani radau sėdinčią ant žemės. Jos kojos buvo sulenktos per kelius, o iš akių bėgo ašaros. Pamačiusi ją tokią sužlugdytą, iškarto pamiršau viską, kas neseniai nutiko su Harry. Dabar svarbiausia man buvo geriausia draugė. 

Kai pritūpiau šalia Melani, ji pakėlė į mane savo užverktas akis. Jos buvo užtinusios ir paraudusios, iš ko galiu spręsti, kad ji verkia jau gana ilgą laiką. Paglosčiusi šviesius jos plaukus, stipriai ją apkabinau. Melani lūpas iš karto paliko garsus kūkčiojimas. Kurį laiką taip ir praleidome. Klūpėdamos ant kietų grindų, viena kitą apkabinusios. Maždaug po penkiolikos minučių, kai Melani liovėsi kūkčioti atsitraukiau, prieš tai pabučiuodama jos plaukus. 

-Kas vyksta? -tyliai paklausiau, glostydama jos plaukus 

-Šiandien mano tėvai pradėjo skyrybų procesą. Jaučiuosi siaubingai be to, kaip žiauriai pasielgiau su ta vargše mergina. -sukūkčiojo 

-Džiaugiuosi, kad nenudėjai jos. -prunkštelėjau 

-Galbūt taip ir būčiau padariusi, jei nebūtum man sutrukdžiusi. -rankove nusišluostė nosį 

-Kas iš tiesų su ja nutiko? -paklausiau, nugara atsiremdama į lovą 

-Sužinojau, kad ji yra moters, kuri išskyrė mūsų šeimą dukra. Nežinau, ką tuo metu galvojau, bet kai ją pamačiau man užvirė kraujas ir smurtas buvo vienintelis dalykas, apie kurį tuo metu galėjau galvoti. -liūdnai palingavo galva 

-Juk žinai, kad smurtas niekada nebus išeitis. -spustelėjau jos rankas 

-Žinau. Bet aš taip supykau, kai ją pamačiau. -rankomis užsidengė veidą 

-Nei vienas vaikas nėra kaltas, dėl savo tėvų padarytų klaidų. -tyliai pasakiau, prisimindama savo mamą 

Patraukusi rankas nuo veido, Melani liūdnai žvilgtelėjo į mane, manau puikiai suprasdama, kad tai sakydama turėjau omenyje ir savo mamą. Moterį, kuri dėl vyro atsisakė savo tikros dukters. 

-Atleisk, kad savo nesąmonėmis priminiau Tau mamą. -Melani apkabino mane 

-O ji ir pati neleidžia apie save pamiršti. -sumurmėjau 

-Ką Tuo nori pasakyti? -atsitraukusi nuo manęs, Melani įdėmiai įsistebeilijo man į akis 

-Visai užmiršau papasakoti. Prieš pora dienų, kai teta Džena buvo išvykusi į senelės gimtadienį, sulaukiau netikėtų svečių. Savo motinos ir to vyro. Įsivaizduoji, jie drįso lyg niekur nieko atvažiuoti į svečius ir dar pasakyti, kad atleidžia man už tai, kaip niekingai apšmeižiau tą iškrypėlį! -sulig kiekvienu žodžiu mano balsas vis labiau kilo 

-Cinikai. -pasišlykštėjęs Melani balsas užpildė kambarį 

-Čia dar ne viskas. Tą pačią dieną, Stivenas kažkaip įsigavo į namus ir norėjo manim pasinaudoti, bet ačiū Harry, kad jis apgynė mane nuo to vyro. -tyliai pasakiau 

-Harry? -pasišlykštėjimą Melani veide pakeitė plati šypsena 

-Jis lyg koks supermenas atsirado mano namuose, kaip tik tą akimirką kai man reikėjo pagalbos. Prašau tegul dingsta ta nesveika šypsena Tau nuo veido. -piktai dėbtelėjau į priešais sėdinčią Melani 

-Camilai patinka Harry! -sušuko 

-Dieve ne! -pagriebusi nuo lovos pagalvę, trenkiau ja Melani per veidą 

______________

Nauja dalis :) Laukiu nuomonių :) Myliu :3 'Ernesta 

P.S Nuo kitos dalies prasidės tikrasis veiksmas :3