Love Beat (Harry Styles)

Penkiolikta Dalis

Kiekvieną kūno kertelę užvaldė baimė. Jaučiausi taip, tarsi kas peiliu skrostų mano vidurius. Septynis metus slėpti prisiminimai grįžo, tėkšdami visą purvą tiesiai į veidą.

-Camila. -moteris žengė žingsnį manęs link

Baimės spaudžiama širdimi, žengiau žingsnį atgal. Jos akys trumpam išsiplėtė, tačiau vėliau, tarsi ką supratusi ir susitaikiusi su savo likimu ji atsitraukė. Sukaupusi kažkur giliai savyje likusią kruopelę drąsos, nusprendžiau prabilti.

-Ko jums čia reikia? -šaltai tariau

-Mes atvažiavom trumpų atostogų pas Stiveno brolį. Pamaniau, tai bus puiki proga aplankyti seniai matytą seserį, na ir žinoma savo dukrą. -ji plačiai man nusišypsojo

-Netekai motinos vardo tą pačią minutę, kai išspyrei mane pro savo namų duris. -stipriai suspaudžiau kumščius

-Viskas buvo taip seniai. Nemanai, kad laikas pamiršti praeitį ir gyventi toliau? Aš jau pamiršau, kaip niekinamai mane apšmeižei Camila. -Stiveno lūpose žaidė maža šypsenėlė

-O Tu didesnis cinikas, nei visada galvojau. -dabar mano venomis tekėjo ne kraujas ir baimė, o pyktis

-Labai prašau nesipykite. Mieloji, labai norėčiau su Tavimi pasikalbėti, juk praėjo tiek daug laiko. -motina suspaudė to vyro ranką

-Nuoširdžiai sakau, neturiu apie ką su jumis kalbėti. -itin pabrėžiau žodį jumis

-Nejaugi po šitiek metų, vis dar pyksti ant manęs dėl to kas nutiko? Dabar suprantu, kad tai buvo tik ankstyvos vaikystės sukurtas vaizduotės vaisius. Kaip jau girdėjai, Stivenas ant Tavęs nebepyksta, tad manau, kad ir aš nusipelniau Tavo atleidimo dukra. -nusišypsojo

Prieš mane stovinti moteris, mano motina, dar prieš septynerius metus išspyrusi mane iš savo namų, po šitiek metų drįsta, žiūrėti man į akis ir prašyti atleidimo, lyg nieko nebūtų nutikę. Nekenčiu jos visa savo esybe. Niekada nesugebėsiu atleisti moteriai, sugriovusiai man gyvenimą. Galbūt dabar viskas būtų buvę kitaip, jei ji dar tada būtų manimi patikėjusi. Tačiau ji pasirinko melą. Mano taip mylėta motina pasirinko vyrą, kurį pažinojo mažiau nei metus, vietoj tikros savo dukros. Tai neatleidžiama. Tikiu, kad vieną dieną Dievas ją už tai skaudžiai nubaus.

-Viso gero. -stipriai trenkdama uždariau duris

Rankomis užsidengusi veidą, durimis nuslydau ant kietų grindų. Viskas pakrypo taip, kaip mažiausiai tikėjausi. Visada tikėjau, kad man daugiau niekada gyvenime neteks susidurti su tais žmonėmis, tačiau dabar, pats likimas juos pas mane atvedė. Vos kelias minutes trukęs pokalbis, mane visiškai išsekino. Susidurti akis į akį su Stivenu, buvo daug baisiau, nei būčiau galėjusi pamanyti. Viskas, kas susieję su juo, man kelią šleikštulį. Jis pažymėjo mane pačiu baisiausiu būdu. Visada liksiu sutepta ir niekas to nepakeis.

Baigusi savęs gailėtis, išsimaudžiau vonioje. Apsirengusi mėlynus, plėšytus džinsus ir juodos spalvos megztinį įsitaisiau virtuvėje. Valgydama dribsnius su graikišku jogurtu nusprendžiau, paskambinti tetai ir pranešti apie nelauktus svečius. Ji atsiliepė tik po ketvirto signalo.

-Labas mieloji. -galėjau jausti tetos Dženos šypseną

-Kaip Tau ten sekasi? -paklausiau

-Per daug įkyrūs žmonės, bet šiaip viskas pakenčiama. Camila, ar kas nors nutiko? Tavo balsas keistas. -dabar tetos balse girdėjosi rūpestis

-Šiandien ryte, čia pasirodė mano motina ir tas vyras. -nurijau giliai gerklėje susikaupusį neišverktų ašarų gumulą

-Dieve, kaip jie drįsta! -sušuko

-Mano motina buvo ant tiek ciniška, kad išdrįso paprašyti mano atleidimo. Ji mano, kad tai ką pasakiau vaikystėje, tebuvo mano vaikiškos vaizduotės vaisius, o tas vyras, -mano kvėpavimas darėsi trūkčiojantis. -Jis sakė, kad atleidžia man už tai, kaip jį apšmeižiau.

-Negaliu patikėti. -vos girdimai ištarė

-Maniau, kad mirsiu iš baimės, kai atidariusi duris pamačiau juos. -sušnabždėjau

-Mieloji, kaip norėčiau dabar būti su Tavimi, bet labai gaila, kad grįšiu tik rytoj vakare. Jei tik galėčiau.. -tetos Dženos balsas užlūžo

Norėčiau pasakyti, kad ji nesijaudintų, linksmai praleistų laiką su giminėmis, tačiau man jos reikia. Dabar kaip niekad man reikia tetos. Ji vienintelis man artimas žmogus, kuris gali mane apsaugoti nuo visko.

-Lauksiu Tavęs grįžtant. -baigiau pokalbį

Vos tik baigus pokalbį su teta, išgirdau triukšmą. Pamažu širdį apimant baimei, patraukiau į svetainę, iš kur ir sklido keisti garsai. Vaza, su vakar Harry dovanotomis rožėmis buvo sudaužyta. Šalia duženų, balos vandens ir rožių stovėjo vyras.

________

Laukiu nuomonių :)) Pasistengsiu, kad kitą dalį gautumėt penktadienį :*