Love Beat (Harry Styles)

Dvidešimta Dalis

Bučinys buvo švelnus, ir kupinas susipynusių įvairiausių jausmų. Tarp mūsų esantis oras, buvo tarsi įelektrintas. Viena Harry ranka buvo ant mano skruosto, kita stipriai spaudė mano kūną prie savojo. 

Kai garbanius atitraukė savo lūpas nuo manųjų, stipriai užmerkiau akis, mat kaip tik tą akimirką prisiminiau Stiveną. Šlykštus jo veidas, perkreiptas pašaipios šypsenos, įdėmiai mane stebėjo. Jis niekada neleis man būti laimingai. Stivenas visada bus ta didžioji kliūtis, dėl kurios mano ir Harry santykiai bus neįmanomi.

-Tai buvo ypatinga. -garbanius priglaudė kaktą prie manosios

-Atsiprašau, aš negaliu. -mano balsas buvo trūkčiojantis

Daugiau nieko nelaukusi sprukau, palikdama garbanių stovėti vieną. Skubėdama per universiteto kiemely, girdėjau Harry šaukiant mano vardą, tačiau sustoti neįstengiau. Tai, kas ką tik nutiko, buvo didžiulė klaida, kuri niekada nebe pasikartos. 

Žingsniuodama Portlando gatvėmis mąsčiau apie tai, kas visai neseniai įvyko. Harry mane pabučiavo. Neneigsiu, bučinio metu jaučiau šilumą, ir keistą jausmą pilve, tačiau tai buvo didžiulė klaida. Jau anksčiau sakiau, kad nenoriu ir negaliu skaudinti Harry. Kad ir kaip stipriai jis man rūpėtų, negaliu būti arti jo, nes vien savo buvimu šalia skaudinu tuos, kuriuos labiausiai myliu. Nors teta ir neigia, tačiau žinau, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios jos bendravimas su mano mama atšalo esu aš. Ir mano teta, ne vienintelis pavyzdys rodantis, kad būdama šalia mylimų žmonių, juos tik skaudinu. Jūs tik pažiūrėkit, kas nutiko su Bredu ir kitais trupės šokėjais. Vien dėl savo prakeiktų kaprizų, netekau vienintelio dalyko, kas man teikė ramybę. Ne gana to, dar ir Melani nenori su manimi kalbėti. Šią akimirką jaučiuosi tokia vieniša ir visų užmiršta. Būtent tokiomis akimirkomis mąstau, kad būtų buvę daug geriau, jei išvis nebūčiau gimusi. 

Vos tik pasiekiau namų kiemą, lauke pradėjo pilti kaip iš kibiro. Kelias minutes praleidau tiesiog stovėdama po lietumi, ir bandydama nuo savęs nuplauti visą mėšlą. Galiausiai, kai buvau kiaurai permirkusi, drebančiomis rankomis bei kojomis nuskubėjau į namo vidų. Pakabinusi permirkusią striukę ant drabužių kabyklos, patraukiau į vonios kambarį. Prisileidusi vonią šilto vandens, nuo savęs nusimečiau visus rūbus, kurie nuo stipraus lietaus buvo kiaurai permirkę. Man reikia atsipalaiduoti. Patikrinusi, ar vanduo pakankamai šiltas įlipau į vonią ir atsiguliau. Šiltas vanduo iš karto atpalaidavo įsitempusius raumenis. Vos tik užmerkusi akis, iš karto prisiminiau šiltas Harry lūpas, susiliejančias su manosiomis. Veide pasirodė maža šypsenėlė. Pripažinsiu, mane nežmoniškai gąsdina tai, ką jaučiu garbaniui. Vien jo buvimas šalia, priverčia mano kvėpavimą padažnėti, o širdį plakti šimtą kartų dažniau. Nežinau, ar tą jausmą galima pavadinti meile, tačiau labai puikiai žinau, kad Harry priverčia mane jaustis kitaip, ir tai mane gąsdina. 

Nežinau, kiek laiko praleidau vonioje, tačiau kai iš jos išlipau mano pirštai buvo susiraukšlėję. Nusausinusi kūną rankšluosčiu, grįžau į savo kambarį, kur apsirengiau juodos spalvos apatinius, plėšytus džinsus, marškinėlius bei juodos spalvos džemperį. Kai baigusi džiovintis plaukus, ruošiausi juos susirišti į paprastą arklio uodegą, mane sutrukdė pasigirdęs durų skambutis. Eidama iš savo kambario, trumpai žvilgtelėjau pro langą. Pamačiusi, kad vis dar stipriai lyja, suraukiau antakius. Maniau, kad esu vienintelė beprotė, kuriai patinka būti lietuje. 

Laiptais nusileidusi į apačią, šiek tiek abejodama, atidariau laukujes duris. Už jų stovėjo kiaurai permirkęs garbanius. Dar labiau suraukusi antakius, sukryžiavau rankas ties krūtine. 

-Ko Tau reikia? -įsistebeilijau į jo veidą, per kurį nuo šlapių plaukų, upeliais tekėjo lietus 

-Mano tėvų ir brolio nėra namuose, o aš savo raktus palikau viduje. Nenorėdamas dar labiau sušlapti ir peršalti atėjau pas Tave, tikėdamasis jog pasigailėsi vargšo vaikino. -gūžtelėjo, droviai nusišypsodamas 

-Neturi mašinos, ar kažko kito? -kilstelėjau antakius 

-Važinėju motociklu. -Harry labiau susisiautė savo striukę 

-Ir kodėl gi, pasirinkai būtent mano namus? -paklausiau 

-Nagi Camila, nebūk bjauri. Įleisi mane, ar man teks sėdėti lietuje ant šlapių laiptų? -garbanius ėmė mindžikuoti vietoje 

Dar kurį laiką patylėjusi, plačiau pravėriau duris. Garbanius išsišiepė taip, lyg mažas vaikas, kuris ką tik gavo ledinuką. Negalėdama atsispirti tokiai jo šypsenai, pati nejučia nusišypsojau, kol tuo tarpu Harry kabino savo permirkusią striukę ant kabyklos. 

-Pasiūlyčiau Tau sausus rūbus, bet labai abejoju, jog maniškiai Tau tiks. -pasakiusi prikandau apatinę lūpą, taip bandydama suvaldyti juoką 

-Nesijaudink, aš galiu ir nusirengti. -Harry plačiai man nusišypsojo 

Po tokių jo žodžių išpūčiau akis, tačiau netrukus supratusi, kad kelis kartus nužiūrėjau jį nuo kojų iki galvos, paraudusiais skruostais, nuskubėjau į virtuvę. Kol pripylusi arbatinuką vandens laukiau, kol jis užvirs, į virtuvę atėjo Harry, plačiai man besišypsodamas ir rankšluosčiu sausindamas permirkusius plaukus. 

-Taip ir maniau, kad neesi man visiškai abejinga. -atsisėdo ant vienos iš kėdžių 

-Atsiknisk Styles. -atsukusi jam nugarą, sukryžiavau rankas ties krūtine 

-Žinai, kai šiandien Tave pabučiavau ir Tu pabėgai pagalvojau, jog Tu man visiškai abejinga ir turiu palikti Tave ramybėje, -girdėjau jo atodūsį. -Tačiau kažkas man neleidžia to padaryti. Nuo pat tos dienos, kai pirmą kartą Tave pamačiau, negaliu liautis apie Tave galvojęs. Pasakyčiau, jog Tu kaip narkotikas, kurio vieną kartą paragavus negali sustoti, bet iš tiesų viskas daug giliau. -paskutinius žodžius, Harry sušnabždėjo man prie pat ausies 

-Nereikia. -tyliai pasakiau

-Prašau, pasakyk man, ko Tu bijai Camila? -Harry pamažu atsuko mane į save 

Tylėjau, bandydama akyse sulaikyti besikaupiančias ašaras. Kai garbaniaus pirštai palietė mano smakrą bei lūpas, giliai atsidusau. 

-Pasitikėk manim. -sušnabždėjo 

-Bijau Tave įskaudinti. -pasakiau, kai mano skruostais ėmė riedėti ašaros 

_________________ 

Labai atsiprašau, kad naujos dalies nebuvo taip ilgai, bet tikrai buvau siaubingai užsiėmusi :/ Tikiuosi, kad dėl to skaitytojų nesumažės, nes į šią istoriją atiduodu visą savo širdį :) Komentuokit ir reikškit savo nuomones :* Myl <3