Love Beat (Harry Styles)

Trisdešimt Pirma Dalis

-Tu nesiklausai manęs. -atsidusau 

-Klausyk, aš pasikalbėsiu su Eva. Nenumanau iš kur ji ištraukė, kad kažkas tarp mūsų yra. Jau ilgą laiką ji mano gera draugė bei šokių partnerė, tačiau tik tiek, daugiau niekas mūsų nesieja. -Harry rankomis perbėgo per garbanas 

-Nemanai, kad bus daug geriau jei viską taip ir paliksim? -stengdamasi išvengti žalių akių žvilgsnio, apsidairiau po universiteto kiemelį 

-Aš to nenoriu. Taip pat nenoriu tikėti, kad Tavo ką tik pasakyti žodžiai, atsklido tiesiai iš Tavo širdies Camila. Nejaugi tikrai nori viską baigti? -priėjęs prie manęs, garbanius delnais suėmė mano skruostus 

-Aš neesu ta mergina, kuri gali suteikti kitam laimę. Aš neesu tas žmogus, kurio Tau reikia. -pabandžiau atsitraukti nuo garbaniaus, tačiau tai buvo beviltiška 

-Tu esi ta, kurios aš noriu. Camila, leisk man Tau parodyti, kokia nuostabi gali būti meilė. -sušnabždėjo, priglausdamas savo kaktą prie manosios 

Man nespėjus nieko atsakyti, garbanius sujungė mūsų lūpas švelniam bučiniui. Mūsų lūpoms judant vienodu ritmu, viena garbaniaus ranka nuslydo ant mano nugaros, kol tuo tarpu kita ir toliau ilsėjosi ant mano skruosto. Bučinys buvo švelnus ir šiltas, tarsi į jį būtų sudėti visi mūsų jausmai. 

-Ar esi pasiryžusi nusidėti ir vietoj buvimo paskaitose, šiandien dieną praleisti su manim? -mūsų bučiniui nutrūkus, garbanius plačiai man nusišypsojo 

-Kodėl man atrodo, kad aš neturiu kito pasirinkimo, kaip tik sutikti? -nusijuokiau

Daugiau nieko nesakęs garbanius sunėrė mūsų rankų pirštus ir ėmė vestis mane automobilių stovėjimo aikštelės link. Net nenutuokiu kas dabar dedasi garbaniaus galvoje, tačiau tai savotiškai žavi ir jaudina. Jei Harry vietoje dabar būtų kitas vaikinas, manau nė už ką nebūčiau sutikusi leistis į šitokią avantiūrą. Prieš pora mėnesių nebūčiau pagalvojusi, kad mano gyvenime galėtų būti žmogus, kuriuo taip stipriai pasitikėčiau, kaip šiuo metu pasitikiu Harry.

Kai nuo savo minčių sugrįžau į realybę, garbanius jau laikė atidaręs man juodo Range Rover dureles. Maniau jis važinėja motociklu. Nusprendusi klausimus pasilikti vėlesniam laikotarpiui, patogiai įsitaisiau priekinėje keleivio sėdynėje. Kol prisisegiau saugos diržą, tuo tarpu garbanius grakščiai apėjęs automobilį, įsitaisė vairuotojo vietoje. Mūsų žvilgsniams susitikus, trumpai jam nusišypsojau. 

-Atsipalaiduok mažute. -trumpai pakštelėjo man į lūpas 

Garbaniui užvedus automobilį ir pamažu pajudėjus Sietlo link, visą dėmesį sukoncentravau į už lango besikeičiančius vaizdus. Nuo medžių krintantys įvairiausių spalvų lapai, suteikė tiek daug žavesio bei išskirtinumo įprastam rudeniui. Nors iš tiesų turiu pripažinti, kad šis ruduo visiškai kitoks, nei visi prieš tai buvę. Per tokį nykų ir lietingą rudenį, nepaisant visų blogų akimirkų, nutiko tiek daug nuostabių dalykų. Pradedant nuo mūsų su Harry pažinties. Viskam prasidėjus nuo kvailo ginčo, jūs tik pažiūrėkit, kur mes esam dabar. Prisiminusi kaip išvadinau jį pasipūtusiu bei išlepintu šikniumi, nesugebėjau sulaikyti plačios šypsenos. Pastebėjęs šypseną mano veide, garbanius švelniai pabučiavo mano ranką. 

-Aš taip pat norėčiau sužinoti, kas Tave taip pralinksmino. -mūsų žvilgsniams trumpai susitikus, garbanius dar kartą pabučiavo mano ranką 

-Kur važiuojam? -paklausiau 

-Dar truputį pakentėk, jau greitai atvažiuosim. Tai nepasakysi, kas Tave taip prajuokino? -kilstelėjo antakius 

-Nieko ypatingo. Tiesiog prisiminiau, kad po pirmo mūsų susitikimo, Tu man buvai pasipūtęs, išpuikęs šiknius. -gūžtelėjau pečiais 

-Šit kaip? -suraukęs antakius garbanius kreivai žvilgtelėjo į mane 

-Nesijaudink, dabar mano nuomonė apie Tave visiškai kitokia. -šiek tiek pasislinkusi pakštelėjau garbaniui į skruostą 

Kaip tik po to, įsukęs į miško keliuką, garbanius sustabdė automobilį. Apsidairiusi aplinkui, įsistebeilijau į šalia sėdintį vaikiną, kurio žvilgsnis buvo sukoncentruotas į mane. 

-Jau kurį laiką norėjau Tave čia atsivežti. -nusišypsojo 

-Į mišką? -įtariai tarstelėjau 

-Teoriškai. -greitai pakštelėjęs man į lūpas, garbanius išlipo iš automobilio 

Pasekusi vaikino pavyzdžiu, atsisegusi saugos diržą išlipau iš automobilio. Kol aš nekantriai mindžikuodama vietoje laukiau, tuo tarpu garbanius iš automobilio bagažinės išsitraukė pilkos spalvos pledą bei gitarą. 

-Tu dar ir gitara groji? -kilstelėjau antakius po to, kai susikišau rankas į užpakalines džinsų kišenes 

-Kelerius metus lankiau muzikos mokyklą. -nusišypsojo 

Man daugiau nieko nesakius, garbanius ėmė vestis mane žvyruotu takeliu, gilyn į mišką. Žvalgydamasi aplinkui ir stengdamasi suspėti pagal garbaniaus žingsnį net nepastebėjau, kai priėjome ežerą. Sustojusi šalia Harry, įdėmiai viską apžvelgiau. Tai buvo ežeras, kurį dar nuostabesniu darė įvairiaspalvių rudens medžių atspindžiai, taip pat nedidelis lieptelis bei dvi medinės kėdės. Ir taip nepakartojamą vaizdą dar nuostabesniu darė margaspalvis ruduo, viską nuspalvinęs raudona, žalia bei geltona spalvomis. 

-Nepakartojama. -sušnabždėjau, garbaniui stipriai apkabinus mane iš nugaros 

-Taip ir maniau, kad Tau čia patiks, -švelniai pabučiavo man į kaklą. -Pamaniau, kad galėtumėm kurį laiką pabūti dviese, tik Tu ir aš, atsiriboję nuo visų ir nuo visko. 

-Puiki idėja. -pabučiavau garbaniaus lūpas 

-Bet pirmiausia prieš ką nors sakant, norėčiau dar kai ką Tau parodyti. -pabučiavęs man į petį, garbanius atsitraukė nuo manęs 

Paėmęs mane už rankos, Harry nuvedė mane prie vienos iš medinių kėdžių. Liepęs man atsisėsti, pats garbanius įsitaisė ant priešais mane esančios kėdės. Į rankas pasiėmęs gitarą, garbanius kelis kartus nervingai patrynė rankas į savo juodos spalvos džinsus. Stebėdama jį šitaip besinervinantį, prikandau apatinę lūpą. 

-Parašiau ją prieš kelias dienas. Tikiuosi, Tau patiks. -nusišypsojo  

-Don't break my heart before I give it to you
Don't tell me no before I ask you to
Don't say it doesn't fit before you try it on
There's too much to lose to be wrong  

And it feels like there's something here
But I wanna see it before it disappears
And if there's something real between me and you
Well, are we both open to  

 All these possibilities
So many little possibilities
Right in front of us
Close enough to touch
And far enough to have some time to see
All these possibilities
Whoa, these possibilities
Are written in the stars
We are who we are, baby,
And I can't help but think that possibly
There's possibilities  

Don't give me hope if there's nothing to this
Don't let me in if you're not there
What I'm feeling doesn't happen everyday
So, baby, please play me fair

And it feels like there's something more
Than those crazy little crushes I've felt before
When you move in closer I can feel the rush
And now we're so close we can touch  

All these possibilities
So many little possibilities
Right in front of us
Close enough to touch
And far enough to have some time to see
All these possibilities
Whoa, these possibilities
Are written in the stars
We are who we are, baby,
And I can't help but think that possibly
There's possibilities  

____________________ 

Nauja dalis jau pas jus :)) Labai, labai tikiuosi, kad dalis jums patiko :p Kaip ir visada, laukiu nuomonių iš jūsų :*Su meile 'Ernesta