Love Beat (Harry Styles)

Trisdešimt Septinta Dalis

-Nepakviesi manęs užeiti? -jam prabilus, per visą mano kūną perėjo šiurpuliukai

Nieko neatsakiusi plačiau pravėriau duris, taip įleisdama tamsiaplaukį į vidų. Kol stovėjau delnu stipriai gniauždama durų rankeną, tuo tarpu tamsiaplaukis nusivilko juodą paltą bei pasikabino jį prie durų. Krūptelėjau, kai jo delnai spustelėjo mano pečius. Po velnių, ką jis čia veikia?

-Nusiramink drugeli, aš Tavęs nenuskriausiu. -prikišęs lūpas prie ausies, sušnabždėjo

-Adamai? Ką čia veiki? -išgirdusi tetos balsą žengiau kelis žingsnius atgal, taip atsitraukdama nuo tamsiaplaukio

Teta Džena stovėjo tarpduryje žvilgsniu vertindama tai, ką mato prieš save. Jos rankos buvo sukryžiuotos ties krūtine, o virš akių buvo susimetusios gilios raukšlelės. Dar kartą krūptelėjau, kai Adamo rankos ir vėl atsirado ant mano pečių.

-Malonu Tave matyti, Džena. -jo apsimestinis mandagumas privertė mane nusipurtyti

-Ką čia veiki? -pakartojo

-Kas per klausimas? Žinoma, kad grįžau namo. -nusijuokė, paglostydamas mano nugarą 

Kelis kartus giliai įkvėpiau bei iškvėpiau. Sukryžiavusi rankas ties krūtine atsitraukiau nuo Adamo bei atsistojau šalia tetos Dženos, taip pat įsispoksodama į priešais mus stovintį tamsiaplaukį vyrą. Adamas stovėjo nugara remdamasis į sieną, o jo veide puikavosi pašaipi šypsena. Nekenčiu, kai jis taip daro.  

-Tu neturi jokios teisės čia likti. -teta Džena piktai sušnypštė 

-Kadangi žinojau, kad būsi nusiteikusi priešiškai, todėl atnešiau Tau šitą dokumentą, kuris įrodo, kad šitas namas priklauso mums abiems ir aš turiu tokią pat teisę čia būti, kaip ir Tu. -nusišypsojo, mūsų link ištiesdamas kažkokį dokumentą 

Tetai Dženai paėmus dokumentą, trumpai į jį žvilgtelėjau. Tai buvo teismo patvirtintas dokumentas kuriame rašoma, kad šitas namas priklauso tiek tetai Dženai, tiek Adamui, o tai reiškia, kad Adamas turi visišką teisę čia likti. 

-Kiek teisėjų papirkai, kad gautum šitą prakeiktą dokumentą? -rankose laikytą dokumentą, teta Džena sviedė tam pašlemėkui Adamui į veidą 

-Nepatikėsi, bet nei vieno,- garsiai nusijuokė. - Žinai, Džena, šitas dokumentas verčia mane abejoti Tavo, kaip advokatės, sugebėjimais. Galbūt laikas susimąstyti, kad esi ne ten, kur turėtum būti. Jei būtum tikrai puiki advokatė jau seniai žinotum, kad čia ne vien Tavo namas. 

-Tegul Dievas man atleidžia, bet prisiekiu, jei čia liksi, aš tikrai Tave nudėsiu. -tetos lūpas paliko gilus atodūsis 

-Pažiūrėsim, kuris kurį greičiau nudės, -nusišypsojo. -O dabar jums leidus, eisiu įsikurti. 

Ir toliau pašaipiai šypsodamasis, Adamas, laiptais patraukė į antrą namo aukštą. Kai mano akys jo nebematė, žvilgtelėjau į tetą, kuri stovėjo ir piktai dėbsojo į tą vietą sienoje, kur visai neseniai stovėjo Adamas. Švelniai spustelėjau tetos petį. 

-Gerai jautiesi? -paklausiau 

-Taip, tik niekaip negaliu suvokti, kaip net pusantrų metų galėjau būti ištekėjusi už šito vyro. -kai teta pažvelgė į mane, jos akyse galėjau įmatyti sumišimą bei šiokią tokią baimę 

Galiausiai tetos akyse pasirodžius ašaroms, stipriai ją apkabinau. Tetos jaučiama baimė visiškai pagrįsta. Kai dar būdama vos dvidešimt penkerių teta ištekėjo už Adamo, jos gyvenimas tapo tikru pragaru. Santykių pradžioje buvęs tikras džentelmenas bei mylintis ir rūpestingas vyras, po vestuvių Adamas tapo tikru niekšu. Girtuokliavimas ir smurtas, tai tik puse to, ką tetai teko išgyventi santuokos metais. Kai jis būdavo girtas, ne tik teta kęsdavo skausmą po skaudžių smūgių, bet taip pat ir aš.