Love Beat (Harry Styles)

Trisdešimt Antra Dalis

-Prisiekiu, kad tai tikra istorija. -kol Harry švelniais bučiniais nusėjo mano kaklą, tuo tarpu aš, niekaip negalėjau liautis juokusis iš ką tik jo papasakotos istorijos

-Taip, kurgi ne. -papurčiau galvą

Harry jau dešimt minučių bando įtikinti mane, kad ta istorija su mandarinais tikra. Kol tuo tarpu aš, niekaip negaliu patikėti, kad jis, būdamas toks mielas, galėjo sviesti apelsiną policininkui į veidą. Nors ir netikiu, kad ta istorija tikra, vien tik mintyse įsivaizdavus tą vaizdą, niekaip negaliu sulaikyti juoko.

-Tu tikrai manimi netiki? -garbanius patempė lūpą

-Būčiau tikra kvailė jei patikėčiau šita beviltiška istorija. -nusičiaudėjusi užsitempiau pledą iki smakro

-Manau mums jau metas grįžti, darosi tikrai šalta. Nenoriu, kad susirgtum. Be to, jau gana vėlu. -atsistojęs garbanius ištiesė man ranką

Tvirtai suspaudusi ištiestą garbaniaus ranką, atsistojau. Visą laiką kol buvau su Harry, mano mintys sukosi vien apie jį, tad jaučiausi puikiai, tačiau dabar, į mane ir vėl pamažu ima smelktis tas įkyrus, pulsuojantis kojos skausmas. Įsitaisiusi priekinėje keleivio sėdynėje, ir delnais pasitrynusi skaudamą koją, iš kuprinės išsitraukiau savo mobilųjį telefoną. Tik pamačiusi praleistus keturis tetos Dženos skambučius prisiminiau, kad šiandien turėjau apsilankyti pas gydytoją. Giliai atsidususi, veidą panardinau delnuose.

-Viskas gerai? -patraukęs mano rankas, Harry susirūpinusiu veidu žvilgtelėjo į mane

-Taip, tik šiek tiek jaučiu skausmą kojoje. -šyptelėjau

-Atiduočiau viską, kad Tau nereikėtų kentėti šito skausmo. Be to, man labai gaila, kad turi atsisakyti šokių. -prisisegęs saugos diržą, Harry užvedė automobilį

-Jei atvirai, tai aš neketinu atsisakyti to. -sukryžiavau rankas ties krūtine

-Apie ką Tu kalbi? -Harry trumpai žvilgtelėjo į mane, kol jo vairuojamas automobilis, įsuko į pagrindinį kelią

-Žinau, kad gydytojas sakė jog mažiausiai metus negalėsiu šokti, bet viskas labai paprasta, aš neketinu to atsisakyti. -atsidusau

-Tu supranti, kokias pasekmes tai gali turėti? -garbanius piktai dėbtelėjo į mane, pamažu didindamas automobilio greitį

-Puikiai tai suprantu, bet galbūt galim dabar apie tai nekalbėti? -paklausiau

Dar kartą žvilgtelėjęs į mane, garbanius sunėrė mūsų rankų pirštus. Nusprendusi, kad mūsų pokalbis jau baigtas ir atrėmusi galvą į sėdynę, įsistebeilijau į pro langą besikeičiančius vaizdus. Nežinau, ar mano sprendimas teisingas, bet vienaip ar kitaip, negaliu atsisakyti šokių. Negaliu taip lengvai atsisakyti progos išvykti į Niujorką ir studijuoti ten. Niujorko Menų Akademija, yra puiki vieta viską pradėti iš naujo. Žinau, kad taip pat yra galimybė, jog nebūsiu pakankamai gera ir manęs niekas neišrinks, bet aš, nebūčiau aš, jei nepabandyčiau. Negaliu pasiduoti be kovos. Net jei teks kęsti didžiulį skausmą, aš padarysiu viską kas mano jėgoms. Na o aplinkinių nuomonė man šiuo metu mažiausiai rūpi, net jei tai mano artimiausi žmonės.

Visą kelionę iki namų buvau paskendusi savo mintyse. Tik garbaniui sustabdžius automobilį prie mano namų, grįžau į realybę. Garbaniui švelniai pabučiavus mano ranką, atsakiau jam drovia šypsena.

-Ar Tu nieko prieš, jei rytoj ryte Tave pasiimsiu, kad kartu nuvažiuotumėm į universitetą? -Harry užkišo išsprūdusią plaukų sruogą man už ausies

-Rytoj man paskaitos prasideda tik dešimtą valandą. -nusišypsojusi, paglosčiau garbaniaus skruostą

-Oh, na tada manau susitiksim universitete, ar ne? -švelniai pakštelėjo man į lūpas

-Žinoma. Aišku, tik jei Tu neleisi laiko su ta patrauklia šviesiaplauke. -papūtusi lūpas, sukryžiavau rankas ties krūtine

-Mieloji, dabar, visas mano laikas ir visos mano mintys skirtos tik Tau. -pakštelėjęs man į abu skruostus, kaktą bei nosį, Harry įsisiurbė man į lūpas

Šitas bučinys buvo kitoks, nei visi prieš tai buvę. Šitame bučinyje, tiek iš mano, tiek iš Harry pusės buvo daugiau geismo ir aistros. Kol viena Harry ranka buvo ant mano skruosto, o kita ant mano nugaros, tuo tarpu mano abi rankos buvo Harry garbanose. Mūsų bučiniui ir toliau tęsiantis, man šiek tiek papešus garbaniaus plaukus, Harry lūpas paliko tyli aimana.

-Manau man jau metas eiti. -bučiniui nutrūkus, giliai įkvėpiau

-Aš puikiai praleidau dieną. Myliu Tave Camila. -Harry dar kartą pakštelėjo man į lūpas

-Aš taip pat. -nusišypsojusi bei pasiėmusi kuprinę į rankas, išlipau iš automobilio

-Tu taip pat ką? -man žingsniuojant namų link, atsidaręs automobilio langą, garbanius šūktelėjo

-Aš taip pat puikiai praleidau dieną, ir aš taip pat Tave myliu. -nusišypsojusi pasiunčiau jam oro bučinį

Garsiai nusijuokęs, bei padaręs lygiai tą patį ką ir aš, garbanius nuvažiavo. Trumpai sukrizenusi bei atrakinusi duris, greitai įsmukau į namo vidų. Man besiaunant batus, iš svetainės atėjusi teta Džena, piktai dėbsodama į mane, sukryžiavo rankas ties krūtine. Kreivai šyptelėjau, taip bandydama bent kiek sušvelninti tarp mūsų tvyrančią atmosferą.

-Po velnių, Camila. Kur Tu buvai visą dieną? Tavęs nebuvo universitete, Tavęs taip pat nebuvo ir pas gydytoją. Kas pas Tave galvoj? -tetai Dženai vis labiau keliant balsą, mano nuotaika vis labiau bjuro

-Aš visą dieną praleidau su Harry. -sušnabždėjau

-Tu žinai, koks svarbus buvo Tavo apsilankymas pas gydytoją, bet Tu jį praleidai. -mačiau, kaip teta Džena stipriai užmerkia akis

-Atsiprašau, gerai? Buvau su Harry, norėjau pabėgti nuo viso to mėšlo, tad visai užmiršau ir apsilankymą pas gydytoją. O dabar, einu į savo kambarį. -pakštelėjusi tetai Dženai į skruostą, laiptais nuskuodžiau į antrame aukšte esantį savo kambarį

Vos tik įžengusi į kambarį, iš karto numečiau rankose turimą kuprinę ant lovos bei patraukiau į vonios kambarį. Pirmasis mano taikinys vonios kambaryje buvo spintelė virš kriauklės, kurioje buvo sudėti visi vaistai. Greitai atidariusi stiklines dureles, išėmiau buteliuką su vaistais nuo skausmo, kuriuos man išrašė gydytojas. Vietoj reikiamų išgerti dviejų tablečių, į burną įsimečiau dvigubą dozę, keturias baltas tabletes. Nuo pat tada, kai palikome tą magišką vietą prie ežero, skausmas mano kojoje pamažu vis didėja. Nežinau, ar dar ilgai galėsiu iškęsti tą įkyrų pulsavimą. Jausmas, lyg pamažu būtų laužomi visi mano kaulai ir vėl grįžta. Stipriai užmerkusi akis kelis kartus giliai įkvėpiau ir iškvėpiau, taip bandydama bent kiek nusiraminti.

Kai skausmas pamažu ėmė rimti, šaltu vandeniu suvilgiau veidą. Man besiruošiant prisileisti vonią, išgirdau stiprų savo kambario durų trenksmą. Nieko nelaukdama, iš karto patraukiau atgal į kambarį. Ant mano lovos, su popieriaus lapu rankoje, sėdėjo teta Džena. Kiek suraukusi antakius stebėjau ją.

-Kas čia? -galvą linktelėjau į tetos rankose laikomą popierių

-Čia pareiškimas. -atsiduso

-Bet mes su merginomis jau parašėm pareiškimus dėl užpuolimo. -sumurmėjau

-Čia pareiškimas dėl naudotos prievartos prieš mažametę. Camila, noriu kad pasirašytum šitą dokumentą, kad aš galėčiau tą iškrypėlį apkaltinti prievartavus mažą mergaitę.

________________________
Sveiki! Aš tikrai be galo atsiprašau, kad tokį ilgą laiką negavot istorijos dalies. Ir viskas tik per mano apsileidimą.. Aš tikrai labai gailiuosi.. Na o dabar, štai jums ilgai laukta nauja dalis! :) Labai tikiuosi, kad ja jūsų nenuvyliau. Su pačia didžiausia meile 'Ernesta xxxx