Love Beat (Harry Styles)

Devinta Dalis

Įsistebeilijau į jį, prieš tai sukryžiuodama rankas ties krūtine. Trumpai į mane žvilgtelėjęs, garbanius koridoriumi patraukė svetainės link. Jis neturi mandagumo net pasisveikinti. 

-Labas vakaras damos. -kitas, šalia jo ėjęs vaikinas maloniai mums nusišypsojo 

Uždariusi duris, Melani rankomis ėmė vėduotis veidą, taip parodydama, kad oras po paskutinių svečių pasirodymo gerokai įkaito. Sučiupusi Melani ranką, laiptais nusitempiau ją į viršuje esantį jos kambarį. 

-Pasirodo, tas niekšelis gyvena mūsų gatvėje. -uždariusi kambario duris pasakiau 

-Kaip šių namų šeimininkė ir kaip mano tėtis sako, viena iš didžiausių šios gatvės piktadarių, prisiimu visą atsakomybę, kad šiandien jo vakaras virstų katastrofa. -Melani vieną ranką iškėlė į viršų, o kitą priglaudė prie širdies, tarsi sakydama priesaiką 

Trumpai apsikabinusios ir apsvarsčiusios planą, laiptais nusileidome į pirmą namo aukštą. Ant vienos iš svetainėje esančių sofų sėdėjo Melani tėvai ir mano teta, o ant greta esančios naujieji gatvės gyventojai. Vos tik mums įžengus, visų jų žvilgsniai nukrypo į mus. 

-Kaip tik kalbėjome, kad jūs merginos, visai kaip ir Harry, -ponia Anderson maloniai nusišypsojo garbaniui, -užsiimate šokiais. 

-Mama, nebūtina visiems kaimynams išpasakoti ką veikiam laisvalaikiu. -suirzusi Melani užvertė akis į lubas 

-Tiesą sakant nesuprantu, ką tokio turi tie šokiai, kad judvi pametusios galvą dėl jų. -į svetainę atėjęs Melani brolis, sustojo šalia manęs 

-Kai kurie šokėjai, šokdami lengviau išreiškia savo jausmus ir emocijas, nei kalbėdami. Daugeliui tai nėra tik kūno judesiai ritmiški muzikai, šokis atspindi mūsų asmenybę. -garbanius ranka persibraukė per plaukus 

Po tokių jo žodžių, trumpai įsistebeilijau į vaikiną sėdintį ant sofos. Keista, bet jis kalba mano žodžiais. Dar aną savaitę, tetai Dženai paklausus, kuo mane taip sužavėjo šokiai, atsakiau beveik tą patį. Negaliu patikėti, kad aš ir jis galim turėti kažkokių panašumų. 

-Camila, ar ne Tu man kažką panašaus sakei aną savaitę? -mano apmąstymus nutraukė švelnus tetos Dženos balsas 

-Dar sakiau, kad šokis išlaisvina. -pasakiau apsimestinai maloniai 

-Tai čia tekstas iš interneto, ar jūsų smegenys sujungtos tais pačiais laidais? -Nickas trumpai nusijuokė, prieš tai pirštų galiukais paliesdamas mano ranką

Įsitempiau. Nickas, jau kelerius metus bando prikalbinti mane, kad nueičiau su juo į pasimatymą. Jo įkyrumas ir pasipūtimas mane nervina. Stengiuosi būti su juo kuo malonesnė tik dėl to, kad jis yra Melani brolis. 

Maloniai nusišypsojusi Nickui, kuris atidžiai mane stebėjo, įsistebeilijau į nematomą tašką ant sienos. Tikėjausi maloniai praleisti vakarą, tačiau kuo toliau, tuo labiau gailiuosi čia atėjusi. Slapčia žvilgtelėjusi į garbanių susiraukiau, nes jo žalių akių žvilgsnis jau buvo įbestas į mane. Pastebėjus, kad pagavau jį į mane spoksant, garbaniaus skruostai nuraudo, tačiau akių jis taip ir neatitraukė. 

-Žemė kviečia Mila. -Melani ranka pamosikavo man prieš akis 

-Ką? -klausiamai žvilgtelėjau į draugę 

-Vakarienė jau paruošta. Be to nepamiršk, kad mes su išdavikais ir pasipūtėliais nesibičiuliaujam. -Melani piktai dėbtelėjo, sučiupusi mane už rankos ir tempdamasi į valgomąjį 

Kai visi susėdo prie valgomojo stalo, pasijaučiau labai nepatogiai. Šalia manęs sėdintis Nickas, savo kėdę prisislinko pernelyg arti manosios, o prieš mane sėdintis garbanius sunėręs pirštus ir ant jų pasirėmęs smakrą, atidžiai mane stebėjo. Nesuprantu ką pastarasis nori pasiekti, tokiu savo elgesiu. Vieną dieną jis elgiasi lyg paskutinis niekšas kitą, netikėtai užsipuola mane automobilių stovėjimo aikštelėje, o dabar sėdi priešais ir negali atitraukti savo žalių akių žvilgsnio. Įdomu, ką jis mąsto. 

Nors neesu žuvies mėgėja, jūros ešerys su pesto padažu buvo daug skaniau už tai, ką gamina teta Džena. Po skanios ir sočios vakarienės, abi su Melani įsitaisiusios ant minkštų lauko kėdžių verandoje aptarinėjome, ką ketiname veikti per rudens atostogas, kai prieš save išvydau garbanių. 

-Tavo mama prašė Tave pakviesti. -garbanius gūžtelėjo, trumpai žvilgtelėjęs į Melani 

-Ačiū mulki. -Melani nedraugiškai jį stumtelėjusi, nuskubėjo į namo vidų 

Likusi dviese su garbaniumi pasijaučiau keistai. Trumpai mane nužvelgęs ir ant kulno apsisukęs, garbanius patraukė durų link, tačiau vos tik palietęs durų rankeną sustojo ir vienu staigiu judesiu atsigežė į mane. Sutrikusi ir suraukusi antakius, stipriau susisiaučiau antklodę, kuria buvau apsiklojusi. 

-Liaukis šitaip į mane spoksojęs, tai nervina. -pasakiau nukreipdama žvilgsnį kur kitur, tik ne į jį 

-Kaip? -jis lėtu žingsniu ėmė artėti manęs link 

-Tu tikrai nesveikas. -sumurmėjau, sukryžiuodama rankas ties krūtine 

-Klausyk, -rankomis persibraukė per plaukus, -žinau, kad mūsų pažinties pradžia buvo ne kokia, bet nereikia manęs kaltinti dėl to, kas nutiko. Mums reikėjo patalpos treniruotėms, Bredui reikėjo pinigų. Jei būčiau žinojęs, kad viskas taip susiklostys, tikrai nebūčiau pasirašęs tos sutarties, bet dabar viskas jau padaryta. Nebūtina šitaip mane niekinti, aš nepadariau nieko blogo. Bredo žodžiais tariant, jis norėjo naujovių, tad pasiūlė mums prisidėti prie trupės. Ir mums ir jam, tai buvo puiki proga išbandyti kažką naujo. 

-Kodėl man tai pasakoji? Man nerūpi nei Bredas nei Tu. -pasakiau, itin pabrėždama paskutinius žodžius 

-Nenoriu pyktis. Gal galim pasielgti kaip normalūs žmonės ir daugiau neįžeidinėti vienas kito? -garbanius gūžtelėjo 

-Pagalvosiu apie tai, kai liausiesi prie manęs kabinėtis, kaip koks pamišęs maniakas. -prisiminus siaubingą rytą universitete, suvirpėjau 

-Puiku. Nežinau, kas man tada užėjo, pasielgiau tikrai labai neapgalvotai ar ne? -kreivai šyptelėjo 

-Neapgalvotai? -prunkštelėjau 

-Jei jau pradedam viską iš naujo, tai Harry Styles Tavo paslaugom. -garbanius ištiesė man ranką 

-Camila, bet draugai vadina mane Mila,  kadangi Tu man ne draugas, į mane gali kreiptis tik Camila. -paspaudžiau ištiestą vaikino ranką 

Mums ir toliau laikant vienam kito ranką, garbaniaus veidą nušvietė akinanti šypsena. Kai nejučiomis ir pati nusišypsojau, mus išgąsdino spigus Melani šauksmas.