Ups! Gambar ini tidak mengikuti Pedoman Konten kami. Untuk melanjutkan publikasi, hapuslah gambar ini atau unggah gambar lain.
Nežinau kiek laiko sėdžiu ligoninės laukamajame ir laukiu žinių apie Sabrina. Spaudžia krūtinę, negaliu prarasti savo geriausės draugės, ji vienintelė kuri supranta mane, kuri padeda ne liūdėti. Nebeturėjau iš ko verkti, todėl neverkiau, bet jaučiausi klaikiai. Užsimaniau kavos, todėl atsistojau ir pradėjau eiti link aparato kuris buvo visai netoliese. Susiraukiau, kaip prie aparato pamačiau Oliveri.
-Ką tu čia veiki? - paklausiau jo nepatenkinta. Jis juk paliko mano draugė, Sabrina tikrai jį mylėjo.
-Girdėjau kas nutiko Sabrinai, todėl atėjau - pasako jis pažvelgęs į mane - ar yra žinių? - paklausė jis ir pasiėmęs puodelį pasitraukė nuo aparato.
-Vis dar nėra žinių - atsidusau ir atsistojusi prie aparato, sumečiau monetas ir pasirinkau juoda kava. - Neturėtum čia būti, tu ją palikai, ji tikrai nenorėtų, kad čia būtum - tariau piktai pažvelgdama į vaikiną.
Keista, bet Oliveris atrodė liūdnas, jei nepažinočiau jo sakyčiau, kad jis tikrai liūdi dėl to, kad jo būsimo vaikelio mama yra ligoninėje sužeista.
-Aš padariau klaidą palikdamas ją, aš ją mylėjau, bet nenoriu turėti vaikų toks jaunas. Maniau, kad ji pasirinks mane o ne ta kvailą vaiką - suurzgė.
Nieko neatsakiau ir ačiū dievui, kad kava jau pripildyta. Paėmiau puodelį ir pagriebusi dangtelį užsidengiau kavą ir nuėjau atgal į vietą kurioje sedėjau.
**** -Panele - pajutau, kaip kažkas judina mane. Pramerkiau akis ir prieš save pamačiau vyrą su baltu chalatu.
Greitai atsisėdau nes visgi tikriausiai užmigusi sugebėjau atsigulti ant kėdžių.
-Kaip ji? Kaip vaikelis? - paklausiau daktaro ir pasitryniau akis.
-Vaikelį pavyko išgelbėti, padarėme Cezario pjūvį, vaikelis sunkios būklės, bet viską darysime, kad vaikelis liktų gyvas - pasako daktaras ir pasidaro daug geriau žinant, kad Sabrinos kūdikiui viskas gerai, kad bus gerai. - O dėl merginos, mums nepavyko, mergina Laikydama mažylį ant rankų mirė, užjaučiu - pasako jis ir man pasidaro silpna, krūtinę taip stipriai suspaudžia, kad pradeda trūkti oro.
-JI negalėjo mirti! - sušukau ir atsistojusi suklupau ant grindų ir akyse pradėjo lietis vaizdas - ji privalo būti gyva! Ji juk turi mažylį užauginti! - sušukau ant visos ligoninės. Pajutau, kaip kažkas mane paima ant rankų. Priglaudžiau galva prie to žmogaus krūtinės ir užsimerkiau.
-Nurimk, Eva - balsas sušnabždėjo ir tą balsą atpažinčiau bet kada.. Tai Derek.. - Sabrina dabar danguje, jai ten tikriausiai patinka, ji nenorėtų, kad tu dabar leistum isterijas - pajutau kaip jo ranka glosto mano plaukus ir per mano kūną nubėgo šiurpuliukai.
Derek atsisėdo ant kėdės o aš buvau ant jo kelių ir leidausi jam mane raminti, nes jam tai tikrai pavyko.
-Aš nenoriu, kad mano draugė būtų mirusi, ji tokia jauna.. Mes dar tiek daug turėjome planų.. O dabar jos nebėra - sušnabždėjau ir akyse susikaupė ašaros - Ji buvo mano šeima, o dabar jos nebeturiu.. Dabar likau visiškai viena - skruostais nuriedėjo ašaros.
Derek suemė mano smakrą ir privertė žiūrėti į jį.
-Tu nesi viena ir nebūsi viena - su nykščiu nuvalė mano ašaras jis.
****** Praėjo jau kelios dienos kurios buvo labai skausmingos, laidotuves įvyko juose buvo velniškai skaudu dalyvauti. Atsisveikinti su savo geriause draugė buvo nelengva, bet prizadejau sau, kad turiu gyventi toliau, prizadejau, kad įgyvendinsiu visas Sabrina svajonės kurias ji nespėjo įgyvendinti. Jos kūdikis vis dar ligoninėje, daktaras sakė, kad jis stiprėja. Net neįsivaizduoju kas laukia šio mažylio, ne jau toks mažas ir keliaus į vaikų namus?
-Sveika - pasisveikino Derek priėjęs. Sutrikau nes nesitikėjau jį pamatyti Sabrinos namuose. - Mane pakvietė Sabrinos advokatas - paaiškino jis ir atsisėdo šalia manęs.
-Kadangi jūs abu čia, galime pradėti - pasako advokatas. - Visi tėvai pasirašo dokumentą kam paliktų savo vaiką, jei jiems kas nutiktų, Sabrina pasirinko jus - tai išgirdusi likau šokiruota. Nes su Sabrina apie tai net nesame kalbėjusios, ji net nebuvo užsiminusi apie tai..
-Norite pasakyti, kad mes su Eva turėsime auginti Sabrinos dukrą? - paklausė Derek nustebęs.
-Dabar Sabrinos vaikas, yra jūsų. Sveikinu nuo šiandien turite dukra -nusišypsojo - Žinoma, kad jūs galėtumėte ją auginti turite būti susituokė - nusijuokiau tai išgirdusi.
-Aš tikrai nesituoksiu su Derek - pasakiau jau surimtėjusi.
-Jei tai nepadarysite, mergaitė ilgai gali ieškoti savo šeimos, be to prisiminkite, kad Sabrina tikėjo jumis, kad jūs būsite tinkami jos dukrai antri tėvai - pasako jis.
Pažvelgiau į Derek kuris atrodė, kad įdėmiai apie kažką galvoja.
-Gerai, mes susituoksime su Eva - pasako jis ir pažvelgė į mane ir mano širdis pradėjo plakti žymiai greičiau - Privalome tapti šeima, dėl mūsų draugės ir jos dukros - pasako Derek.
Žiūrėdama į jo akis nusišypsojau jam.
-Gerai padarykime tai - nusišypsojau jam, o Derek nusišypsojo man tai pat.
