¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
Po jo žodžių dar pastovėjome prie automobilio abu tylėdami. Mačiau, kad Derek kažkas ką muoja, bet neklausiau kas, nes jau žinau, kad jis man neatsakys. Po keliu minučių mes įsėdom į automobilį ir pradėjom važiuoti. Kelione truko ilgai, nes buvo milžiniška tyla automobilyje. Taip norėčiau, kad tarp mūsų nieko nebūtų nutikę, ir mes, kaip seniau rietumėmes, kaip šuo su kate. Mums įėjusi į namus iškart juose pasijutau, kaip namuose, ir tai yra geras ženklas.
-Einam parodysiu tavo kambarį - pasako jis. Tai reiškiasi, mes net ne gyvensime viename kambaryje. Bet gal ir gerai, nes vienoje lovoje gulint su juo būtų sunku susivaldyti nepaliesti jo, ne pabučiuoti. Mums priėjus kambario duris jis nieko nepasakė, o tik nuėjo, garsiai atsidusau ir įėjau į kambarį ir mano veide atsirado plati šypsena. Kambarys buvo toks apie kurį aš svajoju nuo paauglystės. Negaliu patikėti, kad Derek prisiminė, kaip pasakojau jam apie svajonių kambarį. Ir jis net nekesdamas manęs padarė tai. Akyse susikaupė laimės ašaros.
Jausmai dabar tokie stiprūs užpuolė, kad, net nespėjau sureaguoti, kaip kūnas susirado Derek ir stipriai jį apsikabinau. Buvo taip gera pabūti jo glėbyje. Nors tai truko kelias sekundes, nes Derek patraukė mane.
-Ką čia išdarinėji, Eva? - paklausė jis susiraukęs. - Kad mes vyras ir žmona, tai nereiškia, kad gali apsikabinti mane. Tau draudžiama liesti mane. Tarp mūsų nieko nėra, ir niekada nebus. Aš nekenčiu tavęs ir nekesiu visą savo likusį gyvenimą - iš košė tai pro su kastus dantis.
Iškėliau galvą ir mūsų akys susitiko. Nagi Eva būk stipri. Neverk prieš šį asilą.
-Mūsų jausmai abipusei, asile - tariau ir nusišypsojusi apsisukau ir vos tik nuėjus mano skruostais nuriedėjo sūrios ašaros. Aš nekenčiu jo, bet tuo pačiu vis dar jaučiu meilė.
Įėjusi į kambarį užtrenkiau stipriai duris ir kritau į lovą verkdama. Tikiuosi, kad tai paskutinis kartas, kaip verkiu dėl jo.
*Po kelių dienų *
Derek matau per dieną tik kelias minutes. Ir per tas minutės mes ne šnekame, elgiamės lyg nepažįstami. Paguldžiau Sabrinos dukrą atgal į lovytė ir užklojau ją. Ji labai panaši į Sabrina, vis jaučiuosi blogai, kad mano geriause drauge mirė. Netgi kaltinu save dėl šito, nors ir žinau, kad aš nesu kalta. Bet kaltės jausmas yra ir niekaip jo nepanaikinsiu.
-Tu tokia graži, kaip ir tavo mamyte - sušnabždėjau ir paglosčiau jos maža kaktą. Nusišypsojau ir nuėjau nuo jos leisdama jai miegoti.
Su Sabrinos dukra sekasi blogai, ji nors ir kūdikis, bet tikrai jaučia, kad aš nesu jos mama. Ji labai dažnai verkia ir man sunkiai sekasi ją nuraminti. Man trūksta miego, net dabar norėčiau eiti pamiegoti, bet neimu, o einu tvarkyti namus. Miegoti neleidžia ne tik Sabrinos dukra, bet ir sapnuose pasireiškantis Sabrinos mirties vaizdas.
****** -Evaaaaaaa - kažkas uždainavo mano vardą ir tai mane pakėlė. Suirzusi išlipau iš lovos ir pradėjau leistis į apačią kur sklido trukšmas.
Apačioje susiraukiau pamačiusi Derek kuris sėdėjo prie durų ir dainavo vis mano vardą. Net iš toli galėjau užuosti alchoholi.
-O štai ir pasirodė mano tobuloji žmona - Derek atsistojo pamatęs mane ir priėjo prie manęs. Mano širdis pradėjo daužytis, kaip pamišusi. Nors ir gyvenam po vienu namų, jau senai jis buvo taip arti manęs. - Tu labai graži, pogalais esi pati gražiausia mergina šioje planetoje - liežuvis jam pynėsi. Bet šie jo žodžiai taip glostė mano širdį. Suvirpėjau, kaip pajaučiau jo delną ant savo skruosto. - Tu neįsivaizduoji, kaip man sunku matyti tave ir nepaliesti, ne pabučiuoti. Taip trokštu prisiminti šių lūpų skonį - perbraukė su nykščiu per mano apatinė lūpa.
-Derek, tu girtas i...-nespėjau užbaigti savo minties, kaip jo lūpos jau atakavo manąsias. Kūnas atrodo sprogs nuo fejerverkų kuriuos dabar jaučiuosiu. Bučinys buvo vedantis iš proto. Rankomis apsikabinau jo kaklą ir prisiglaudžiau prie jo arčiau.
-Jos tokios pat skonio kokios ir buvo - nusišypsojo ir pabučiavo dabar trumpu bučiniu. - Ar galime šiandien miegoti vienoje lovoje? -paklausė jis žiūrėdamas į mano akis. Nors ir miriau iš jausmų dabar kuriuos jis sukėlė savo bučiniais ir buvimu šalia, bet nežinojau ką jam atsakyti.
Atsiprašau, kad buvau dingusi. Nebuvo jokių minčių o ir norėjosi pailsėti. Bet dabar pasistengsiu grįžti, nors labai sunku sugrįžti po tiek laiko. Tikiuosi, kad visiškai ne nusivažiavau💙
