Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Savaitė prabėgo labai greitai, Ana sirgo todėl visas mano dėmesys buvo sutelkdas į ją. Šiandien ji jau geriau jaučiasi, nesenai daktaras ją apžiūrėjo ir pasakė, kad jai viskas gerai. Tas žmogus kuris siūlė susitikti, kiekvieną dieną rašo su pasiūlymu susitikti, bet ne vykstu. Užteko to vieno karto, kaip sutikau susitikti su jo mama ir mano gyvenimas virto tikru pragaru, nebe kartosiu tos pačios klaidos. Su Derek matėmes mažai, kadangi Ana sirgo tai nelabai ir turėjom laiko su juo pasikalbėti. Pasiilgau jo, bet nesakau to, nes noriu, kad ir jis manęs pasiilgtu.
Susiraukiau išgirdusi triukšmą apačioje, todėl greitai mažylė paguldžiau į jos lovytė ir nusileidau i apačią ir susiraukiau pamačiusi Oliveri, kuris rankose laikė gėlių puokštė.
-Ką tu čia veiki? - paklausiau jo susiraukusi ir sukryžiavau rankas po krūtine.
-Atėjau aplankyti savo dukros - prabilo jis ir priėjo prie manęs - aš noriu pamatyti ją, prašau leisk man ją nors kartą palaikyti ant rankų - Oliverio balsas skambėjo taip liūdnai..
-Gerai, bet net negalvok ją išsinešti, nes iškviesiu policija - tariau - einam -pradėjau eiti link kambario. Įėjus į kambarį nusišypsojau nes Ana kuo ramiausiai gulėjo lovytėje ir žiūrėjo į lubas. - Brangute, turi svečių - paėmiau ją ant rankų ir atsisukau į Oliveri, kuris pamatęs Ana susigraudino.
Jis padėjo gėlės ant lovos ir aš jam padaviau Ana, lipdama jos ne išmesti. Atsisėdau ant lovos ir stebėjau jį. Oliveris verkė ir bučiavo jos veidą. Gaila, kad Sabina mirusi, jei ji būtų gyva jie būtų buvusi graži šeima. Sabrina tikriausiai jei mato mus iš viršaus miršta iš laimės, kad jos mylimasis visgi susiprato, kad nori jų vaiko. Gaila, kad jis ne susiprotėjo kol ji buvo gyva. Mano mintis nuganė, mažylės verksmas todėl atsistojusi priėjau prie vaikino ir paėmiau mažylė. Pradėjau vaikščioti po kambarį niunuodana tyliai lopšinė, kuri dažniausiai ją nuramina.
-Ačiū, kad leidai ją palaikyti - pasako Oliveris - gėlės tau, jos skirtos atsiprašymui, kad mes su Sabrina už tavo nugaros jau senai davėmes, o tu nesupratai - pasako jis.
Pažvelgiu į jį su puodama Ana.
-Viskas jau praeityje, todėl nebe kalbėkime apie tai - pasakau ir mažylė nurimo todėl paguldžiau ją į lovytė. - Jei norėsi galėsi aplankyti, Ana, o dabar eik, nes man reikia ją užmigdyti - tariau ir Oliveris nesiginčijes išėjo.
******
Vakare, kaip visada Derek leido laiką prie televizoriaus ir vartojo alchoholį. Skaudu jį matyti tokį. Žinau, kad tai dėl mano kaltės jis vartoja alchoholi. Atsisėdau šalia jo ir kojas užsikeliau tai pat ant sofos.
-Ana pavalgė ir užmigo - pasakiau ir jis trumpam pažvelgia į mane ir vėl grįžta jo žvilgsnis į televizorių. Atsidustu, velniškai noriu pasikalbėti su juo. Pabūti jo glėbyje, išgirsti jo balsą. - Derek, aš noriu papasakoti kas nutiko tą dieną, kaip pamanei, kad aš iš daviau tave su Auke. Mane pakvietė tavo mama susitikti ir na su ja kalbėjomės apie tave, apie mano jausmus tau. Ir nežinau kas nutiko.. Bet manau, kad ji man kažko įpylė į arbatą, kad aš užmigau - tariau ir buvau nustebusi, kad jis tikrai manęs klausėsi.
-Kodėl tu nenustoji bandyti manęs įtikinti, kad ne miegojai su Auke? - paklausė Derek būdamas girtas. Jis atrodė tikrai liūdnas ir su gniuždytas. Skaudu matyti jį tokį.
-Nes aš tave myliu, ir noriu, kad tu pagaliau patikėtum manimi, kad aš ne miegojau su tavo broliu - pasakiau ir jis pažvelgė į mane. Prasidėjo mūsų senas žvilgsniu žaidimas. - Aš surasiu įrodymų, kad Auke ir tavo mama visa tai padarė, bet, kaip paaiškės tiesa, Derek tavo atsiprašymo vien neužteks, kad mes vėl galėtume būti kartu. - Tai pasakiusi pakilau nuo sofos ir nuėjau į kambarį.
Kadangi Ana nebeserga, kaip ji miegos visą savo laiką skirsiu ieškodama įrodymams, kad dėl visko kalti jo motina ir Auke. O tada Derek galės kankintis dėl to, kad visą laiką bereikalo kaltino, ir kad bereikalo šitaip pasielgė su manimi.
