¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
Degančiais skruostais ir visa pikta išėjau iš gydytojo kabineto, rankose laikydama lapą kuriame buvo parašyta, kad manęs dar joks vaikinas nepalietė. Priėjusi prie Oliverio kuris mane čia atsivedė, mečiau lapą tiesiai jam į veidą.
Oliveris yra mano vaikinas, su juo kartu esame jau metus laiko. Vakar su savo geriausia draugė Sabrina, buvau vakarėlį, ir jis prisigalvojo, kad aš vakarėlį kažkokiam vaikinui atidaviau savo nekaltybę. Jam ne kartą esu sakiusi, kad saugau savo nekaltybę, ją atiduosiu žmogui kuris mane ir mano kūną gerbs. Žinoma manau, kad jau greitu metu būsiu pasiruošusi atsiduoti savo vaikinui, nes jis tiek ilgai laukdamas ir ne vertės manęs mylėtis su juo, parodo, kad gerbia mane. Bet po šiandienos ir vizito čia kilo abejonių.
Vaikinas atsistojo ir pažvelgė į mane piktai, bet nieko nesakė. Pasiėmęs lapą pradėjo skaityt. Perskaičius jo žvilgsnis su švelnėjo.
-Mažutė - vaikinas norėjo apsikabinti mane, bet aš nuėjau nuo jo nenorėdama jo klausytis, nes buvau pikta ant jo.
Man po mėnesio sueis dvidešimt, ir nors, kaip kvailai skambės, bet šiandien mano pirmas vizitas buvo pas ginekologė. Įsivaizdavau savo pirmą vizitą pas ginekologė kitokį, nei šiandien buvo.
Išėjusi iš pastato įkvėpiau gryno oro kurio man dabar reikėjo. Lauke švietė saulė, vėjelis buvo silpnas, bet palyginus kokios čia vasaros būna karštos, šiandieninė diena buvo vėsi.
Sukandau stipriai dantis, kaip Oliveris mane pasivijo. Dabar nenoriu su juo kalbėtis ir tuo labiau būti šalia jo.
-Eva, nebūk ragana - tarė Oliveris. Nusijuokiau nuo jo žodžių.
-Tu mane palaikei, paleistuve ir tu nori, kad nebūčiau ragana! - sušukau ir man nerūpėjo, kad mes esame šaligatvį ir mus girdi ir mato kiti praeiviai. - Esi asilas, turėtum žinoti jau, kad esu ištikima mergina! - sušukau ir nuėjau nuo jo.
Ir buvau laiminga, kad Oliveris nesivijo manęs. Pastaruoju metu mūsų su juo santykių ritasi žemyn, neįsivaizduoju, kaip juos sutvarkyti. Atrodo taip lyg męs abu būtume staigiai tapę visai kiti žmonės. Žinoma dar manau, kad santykiai pagerės tik reikia laiko.
Iš džinsinių šortų kišenės išsitraukiau ausinės ir jas isikišusi į telefoną, pasijungiau muzikos. Ausinės įsidėjau į ausis ir ėjau link kavinės kur manęs laukia Sabrina.
Tikiuosi ji bus viena, o ne su savo vaikinu Derek. Mes su jos vaikinu nelabai sutariame.
******
-Eva, o kur Oliveris? - vos man priėjus prie staliuko manęs paklausė Sabrina, ir mano nelaimėje šalia jos sėdėjo Derekas ir varinėjo meniu.
-Susipykom - suburbėjau ir atsisėdau priešais juos abu.
Sabrina buvo vienais metais vyresnė už mane, išvaizdi smulki, žema mergina. Vaikinus kerėjo savo blondiniškais plaukais, bei mėlynomis dideliomis akimis. Mes labai skiriamės, aš esu aukšta, smulki, juoda plaukė ir rudų akių savininkė. Bei nežaviu ir ne traukiu vaikinu, kaip ji.
-Ar yra bent diena, kaip jūs nesipyktumėt? - prunkštelėjo Derek pažiūrėdamas į mane žaliomis akimis.
Derek Tamsiai rudų plaukų, žalių akių savininkas, yra tikrai žavus vaikinas. Jis tai pat aukštas ir jo kūnas tikrai sportiškas.. Bet jo charakteris toks sudėtingas, kad dėl jo charakterio jo ir nekenčiu.
-Žinoma, kad yra - tariau ir mūsų žvilgsniai susitiko. Ir, kaip visada prasidėjo žvilgsnių karas. Tai tapo vos ne, kaip tradicija, kad mums susitikus abu žudome vienas kitą žvilgsniu. Nenutraukiame vienas nuo kito žvilgsnio ilgai, dažniausiai mūsų kova nutraukia Sabrina arba Oliveris.
Šiandien tai pat nebuvo išimtis, nes Sabrina trenkė savo vaikinui į petį ir jis privalėjo pažvelgti į savo mergina.
-Derek, būk su ja draugiškas - sudrausmino Sabrina jį ir tai privertė mane garsiai nusijuokti.
Žaliakis pasižiūrėjo į mane žudančiu žvilgsniu.
-Baik juoktis, kaip kumelė - tarė Derek ir vėl pradėjo varyti meniu.
Susierzinusi stipriai įsikabinau į stalą.
-Asilas - tariau
-Asilienė - Derek ne pažiūrėjęs į mane pasako. Mano žandai jau degė nuo pykčio.
Šis vaikinas nepakenčiamas.
-Gaidys - suurzgiau ir pagriebiau meniu ir pradėjau jį varyti.
-Višta - pasakė Derek ir tada spyrė man į koją.
-Mažapempis - tariau ir tai pat spyriau jam į koją.
-Nagi baikit - tarė Sabrina - darote man abu gėda, elgiatės, kaip penkiamečiai - tarė draugė ir nors nematau jos dabar, bet šimtas procentų, kad ji dabar varto akis.
-Jis pirmas pradėjo - pasakau ir už verčiau meniu, nes jau žinau ką užsisakysiu.
-Tu pradėjai, o ne aš, višta - pasakė Derekas ir pamatęs tikriausiai, kad man nebe daug trūksta trenkti jam i veidą, jis nusišypso.
Ir kaip dievas tokiam debilui galėjo padovanoti tokį gražų veidą? Gražią šypseną!
-Oliveri, labas - nusišypsojo Sabrina ir tada tik pastebėjau, kad prie staliuko priėjo mano vaikinas.
Sabrina atsistojusi apsikabino mano vaikiną, aš pasislinkau, kad jis galėtų atsisėsti.
Oliveris atsisėdo šalia manęs ir uždėjo savo delną ant mano šlaunies. Nusišypsojau jam.
-Ar jau nebe pyksti? - paklausė vaikinas.
Tiesa pasakius ant Oliverio pyktis dingo, nes visas pyktis dabar yra ant Derek, kuris dabar priešais mus bučiuojasi su Sabrina.
-Nebe pykstu - nusišypsojau, ir Oliveris nusišypsojo ir pabučiavo mano skruostą.
-Susiraskite kambarį - nusijuokė Oliveris ir Sabrina atsitraukė nuo savo vaikino ir pažvelgė į mus. - Sabrina gražiai atrodai - mano vaikinas pagyrė drauge kuri nuo jo komplimento nuraudo.
- Ačiū - padėkojo Sabrina - O dabar, Šiandien mano tėvai išvyksta. Todėl atvykite vakare. Noriu jums kai ką pasiūlyti - nusišypsojo mergina.
Norėjau paklausti ką nori pasiūlyti, bet susilaikiau, nes gerai pažįstu merginą ir žinau, kad ji nesakys. Jai patinka kankinti žmonės su laukimu.
