Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Praėjo lygiai dvidešimt keturios valandos nuo tos dalies, kaip sutikau tekėti už Derek. Nuo tos minutės vienos kito nematėme. Liepė man nusipirkti suknele ir dingo, nei skambino nei rasė. Ryte pabudusi net pagalvojau, kad tai sapnas, bet greitai grįžau į realybę suprasdama, kad tai tikrai vyksta. Taigi nusipirkau balta paprasta suknele kuri siekia žemę ir yra pusta. Su šią suknele atrodysiu,kaip pelenė, o mano princas bus Derek, bent jau viliuosi, kad jis nebus blogasis princas ir nepaliks nuotakos prie altoriaus. Juk ši mūsų santuoka yra dėl Sabrinos dukros. Tiesa sakiau, kad sutikus su tuo žaidimu, mano gyvenimas virto filmų, gal jei nebūčiau sutikusi, čia dar būčiau su Oliveriu, nes nebūčiau pamilusi draugės vaikino, ir mano draugė būtų gyva.. Atsidusau garsei supratusi, kad ilgai jausiu kaltę dėl Sabrinos mirties.
-Štai ir kalaite - išgirdusi tai susiraukiau į žmogų kuris įžengė į mano kambarį. Norėjau su klykti iš pykčio pamačiusi kas tai per žmogus. - Atrodai šlykščiai - pasako Derek mama.
Užsirišu greitai chalata ir prieinu prie tos raganos.
-Ką čia veikiate? - paklausiau jos pikta - Ar vėl atėjote mame nu girdyti!? - sušukau bet ji tik nusijuokė ir praėjusį mane priėjo prie lovos ir paėmė suknele kuri buvo ant lovos. Stebėjau ja būdama pikta.
-Negaliu patikėti, kad mano kvailys sūnus veda tave - taria ji ir priėjo prie manęs Laikydama suknele - nesidžiauk, kad jis veda tave, nes atėjus į mano šeima dar labiau kentesi - jos veide susiformavo šypsena kuri prilygo grinčui. - O dabar renkis, nes mano sūnus jau tavęs laukia - ji suknele metė, ačiū dievui spėjau ją sugauti. Ji nusijuokusi tikros raganos juoku paliko mano kambarį.
Ta moteris išprotėjusi. Suskaičiavau iki dešimties ir nusiraminau, bei pamiršau Derek motina. Apsivilkusi suknele, pasidariau paprasta makiažą, ir plaukus susirišau į paprastą arklio uodega. Pažvelgusi į veidrodį nusišypsojau pamačiusi jame atvaizdą. Buvau lyg tikra princesė. Krūptelėjau, kaip pajutau rankas ant savo liemens, atvaizdas veidrodyje išdavė, kad tai Derek kuris vilkėjo juodą kostiumą.
-Atrodai, kaip tikra princesė - pasakė Derek ir atsitraukės suėmė mano ranką ir išsivedė iš kambario. Mano širdis daužėsi, kaip pamišusi. Negaliu patikėti, kad greitai tapsiu šio nuostabaus vyro žmona.
-Notaras jau čia, pasirašysime dokumentus ir viskas - pasako Derek ir atėjome į svetainę kurioje buvo jo motina ir Auke.. Ką jis čia veikia?!! - Nusiramink, Auke čia tik tam, kad pamatytų, kad tu jam nieko nejauti - pasako jis.
Bandau nusiraminti, bet sunku. Auke ir jų motina kentės dėl to, ką padarė. Per juos abu praradau vyrą kurį pamilau ir net negaliu pamiršti. Pavyksta šiaip ne taip nusiraminti su mintimi, kad ateis ta diena, kaip įrodysiu ką Auke ir jo motina padarė.
******
Pasirašius dokumentus, abu su Derek stebėjome vienas kito akis. Norėjau, kad jis pabučiuotu mane. Troškau to labiau, nei maisto, nors nevalgiau šiandien nieko. Derek lyg supratęs apie ką galvoja. Apsikabino mane per liemenį ir nuleido ir tada pabučiavo mane. Mane apėmė pilnatvės jausmas, bučinys buvo švelnus ir kupinas jausmų. Noriu tikėti, kad gerų jausmų.. Po bučinio jis suėmė mano ranką ir išsivedė iš šio namo ir aš sutrikau.
-Kažkur vyksime? - paklausiau jo.
-Vyksime į namus kuriuose gyvensime kartu ir augindime mūsų dukra - širdis keistai suspurdėjo tai išgirdus.. Jis ją laiko mūsų dukra jau, nors net ne auginame jos.
-Derek, ji yra Sabrinos dukra - tariau jis nieko neatsakė tik atidarė automobilio dureles. Į sėdau į automobilį, prisisegiau diržą ir pastebėjau, kaip Auke priėjo prie Derek ir jie pradėjo šnekėtis.
Po kelių minučių Derek įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Atrodė piktas. Kažin ką pasakė Auke?
-Derek.. Žinau, kad netiki manimi, bet tavo motina ir brolis tikrai mane apsvaigimo ir padarė tas nuotraukas - tariau ir sulaukiau šalto žvilgsnio. Man tas žvilgsnis nepatiko. - Man tu patikai, tada svajojau, kaip tau pasakysiu savo jausmus ir... - nespėjau užbaigti sakinio kaip Derek staigiai kirto per stabdžius.
-Užtilk! - su rėkė tiesiai man į veidą ir dėl to su drebėjau - Nenoriu nieko girdėti apie tą vakarą! - sušuko jis. Išlipo iš automobilio.
Išlipau iš automobilio ir priėjau prie jo, jis buvo atsirėmęs į kapotą ir apie kažką mąstė žiūrėdamas į dangų.
-Ar dabar mes taip ir gyvensime, riesimes, kaip šuo su kate? - paklausiau jo.
Derek net ne pažvelgė į mane.
-Bus daug blogiau, nei šuo su kate. Gyvendama pasijausti tikrame pragare, mažutė.
Tai išgirdus per kūną nubėgo šiurpuliukai ir keistas jausmas perėjo per širdį.
