-Vien tik nasosu aš tave greit pamiršiu- nusišypsojau
-O jeigu šitaip?- jis priėjo ir apkabino mane per liemenį
-Negreit, bet vistiek pamiršiu.
-Na gerai gudruole!- prisitraukes mane arčiau įsisiurbė į lūpas. Bučinys buvo ilgas ir stiprus. Švelnus. Pagaliau aš pabučiavau savo mylimą vaikiną. Aš myliu jį. Myliu!
Pabaiga!
Žinau pabaiga buvo trumpa ir labai keista. Labai nepykit. Kuriu kitą istoriją reik ten minčių. Paskaitykit ir ją!
