2.20

323 31 6
                                    

Paskutinį kartą aš į jį atsisukau ir nusivaliau skruostu riedančią ašarą.
Grįžusi į savo naujajį kambarį pamačiau Alexa sėdinčia ant savo lovos, šalia jos sedėjo jos vaikinas kurio vardo taip ir neįsidemėjau.
-Katie? Kas nutiko?
-Nieko.
-Kodėl verkei?
Nesupratau iš kur ji sužinojo ir tada prisiminiau, kad buvau pasidažiusi, o aš galvojau kodėl visi taip į mane žiūrėjo.
-Išsiskyriau su vaikinu.
-Užjaučiu
Ji priėjusi mane apsikabino. Aš ja apsikabinau ir dar labiau pravirkau. Ji mane bandė raminti.
-Vėliau susitiksim zuiki.
-Gerai.
Kai jos vaikinas išėjo aš pasitraukiau nuo jos.
-Eik susitvarkyk juk šiandiena skiria kilmingiesiams antrininkus.
-O tu jau turi antrininką?
-Jay. Taip mes ir tapome pora.
-Oh, aišku.
-Eik tvarkytis. Aš tave padažysiu!
-Gerai.
Nuėjusi į vonią pasižiūrėjau į veidrodį. Atrodžiau baisiai. Tušas nubėgęs, visa susivėlusi ir dar patinusi nuo verkimo. Nusivaliusi tušą susišukavau plaukus ir palikau juos lengvai kristi ant pečių.
Nuėjusi atgal į kambarį radau Alexa sėdinčią ant lovos ir ji kuitėsi kazkokioje violetinėje kuprinėje.
-O tu jau gryžai.
-Ką čia turi?
Paklausiau atsisėdusi šalia jos.
-Čia yra dažų kuprinė- ji sukikeno- joje gali rasti ko tik nori.
-Gal turi mėlinus plaukų dažus? Jau atsibodo būti blondinę
Patempiau lūpą
-Tai žinoma dabar leisk man dirbti
Ji išsišiepe ir aš atsisukau pilnai į ją. Alexa nusivedė mane į vonią ir pradėjo dažyti plaukus virš kriauklės. Tikiuosi nereikės gailėtis dėl mėlynų plaukų.



Im back! Ką manot? Labai laukiu nuomonių! Ačiū, kad skaitot ❤❤❤

Vilkų meilėDonde viven las historias. Descúbrelo ahora