Greitai pavirtau į vilką ir pradėjau bėgti. Dabar jis bus paskutinis!
Visą naktį negalėjau užmigti. Vis varčiausi Luke lovoje, o jis vis murmėdavo, kad baigčiau. Nežinau kodėl, bet jaučiausi lyg stebima. Išlipusi iš lovos pasiėmiau savo mėgstuką ir išėjau į lauką. Pradėjau eiti takeliu. Šitą mišką pažinojau labai gerai. Šitam miške aš užaugau. Juk ankščiau mano namas buvo ir yra miške. Aš čia susipažinau su Niall. Viena ašara nuriedėjo mano skruostu. Čia buvo taip ramu ir tylu. Staiga pamačiau baltą vilką su žaliomis akimis. Jis buvo visas baltas. Kilmingasis. Nežinojau ką daryti. Tiesiog stovėjau vietoj ir žiūrėjau į jį. Jis pakreipė galvą. Pradėjo artėti. Aš buvau sustingusi. Kai jis buvo visai šalia manęs jis pradėjo mane uostyti. Atsitraukė kelis žingsnius atgal ir pavirto į žmogų. Dabar prieš mane stovėjo vaikinas su baltais plaukais ir ryškiai žaliomis akimis. Ant jo rankų buvo visokie juodi raštai. Jis staiga nusilenkė. Aš sutrikau.
-Aukštesnioji- jis ištarė ir pažvelgė į mane.
Aš pakėliau antakį. Nieko nesupratau.
-Panele jums čia negalima būti. Jei jus užpuls? Kodėl nepasiėmėt savo antrininko?
-Ką? Apie ką jus čia šnekat. Aš nekilmingoji.
-Mano uoslė negali būti klaidinga. Kur jūsų antrininkas?
-Koks antrininkas?
-Apsauga.
-Aš jos neturiu.
-Dabar yra pilnatis. Dauguma vilkolakių ieško kilmingųjų jūs čia nesaugi turite eiti su manimi.
-Aš-aš negaliu, aš ne kilmingoji jūs mane supainiojote.
-Suprantu, kad norisi pasivaikščioti po mišką vienai, bet čia nesaugu.
-Kas čia vyksta?
Atbėgęs Luke manęs paklausė.
-Jis mane supainiojo su kilmingąją.
-Atsargiai čia ne kilmingasis!
Jis greitai mane užstojo ir jau norėjo trenkti Luke.
-Ne palauk jis mano draugas!
-Ką? Jis negali būti jūsų draugas!
-Aš ne kilmingoji! Aš jum įrodysiu.- pakėliau savo megstinio rankoves ir ištiesiau savo rankas- matai? Jokių tatuiruočių.
-Bet aš negalėjau apsirikti.
-Visi žmonės klysta.
-Pavirsk į vilkolakį.- jis man paliepė
Nukritau ant keturių. Mano visi kaulai pradėjo keistis, dantys tapo aštresni. Kai jau stovėjau ant keturių Luke į mane žiūrėjo išsižiojas, o tas kilmingasis žiūrėjo su šypsena. Nuleidau savo galvą ir pamačiau šviesiai rudas kojas.
-Ji bus naujokė. Parodyk savo akis.
Greitai pakėliau savo akis į jį.
-Tu būsi aukštesnioji, sakiau, kad aš negaliu klysti.
Pasižiūrėjau į Luke.
-Tavo akys, jos pilkos.- greitai sumalė Luke.Netikėjau jų žodžiais. Nežinojau kuo tikėti. Aš būsiu kilmingoji. Taip neįmanoma. Tai pokštas, bet aš šviesiai ruda dabar, juk buvau tamsiai ruda. Gal tai tiesa. Susikaupiau ir atsistojau ant dviejų kojų.
-Sveikinu.
-Aš-aš kilmingoji?!Sveikos! Atsiprašau, kad taip ilgai nekėliau dalies tiesiog taisiausi vidurki, juk žinot trimestro pabaiga. Prašau labai komentarų ur votų! Ačiū, kad skaitot šią istoriją!❤🙉