-Tu esi Pranašė. Praneši mirtį. Ji pasakė viską su šypsena. Dabar aš jos nekenčiu. -Tai jei aš mačiau savo draugą? Tai jisai mirs? -Na taip. Ji pasakė paprastai lyg tai būtu menkniekis. Išbėgau iš jos kabineto į savo kambarį. Pasiėmusi savo striukę pribėgau prie Alexos. -Kas tau buvo? -Aš esu pranašė. -O dieve Katie! Kas nors mirs? -Mano buvęs vaikinas. Pasakiau ir išbėgau iš kambario. Nusileidusi pagrindiniais laiptais priėjau prie lauko durų. Čia stovėjo du sargai. Kai norėjau pro juos praeiti jie mane sustabdė. -Išeiti niekam negalima! Vienas suriko. -Išleiskit mane! -Atleisk katyte, bet negalime. -Ji su manim Priėjas prie manęs Sam apkabino per pečius. -Sam, tu neesi jos antrininkas. -Esu -Parodyk raštus. Jis ištiesė savo ranką ir atitraukė rankovę. Pažvelgė į mane ir šyptelėjo. -Ne, tu ne jos antrininkas. Jis greitai trenkė tam vaikinui per galvą. Sargas krito ant žemės be samonės. Kitam jis spyrė į kliną. Jis susirietė. Jis greitai pribėgo prie durų ir jas pravėrė, sugriebė man už rankos ir jau netrukus buvome lauke. Nieko nelaukdama kritau ant keturių. Kai buvau pasivertusi pasižiūrėjau į Sam. Jis stovėjo ir žiūrėjo į mane akis išpūtęs. -Tu visa balta! Tu pilnai pasivertei kilmingąją!
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Pasižiūrėjau žemyn. Jis sako tiesą. Mano letenos buvo baltos. Netrukus jis irgi jau buvo pasivertęs. Staiga iš miško gilumos pasigirdo šaukimas. -Ne nereikia! Prašau! Aš nekaltas! Greitai pradėjau bėgti to šaukimo link.
