[ Love Games ] H.S.

*8 dalis*

Keitės pov.
Blemba, reik eit miegot. Aš pagalvės neturiu! Tiksliai tas pudelis išsinešė.. gerai.. atsistojau ir norėjau eit į jo kambarį, bet nusprendžiau pirmą pranešt. Pasibaladojau, niekas neatsakė, tai pasakiau:
- Aš ateinu, tu geriau būk apsirenges,- ir įėjau į kambarį. O jetuus, jis miegojo. Kaip mielai atrodė, o dieve.. apsižiūrėjau kur mano pagalvė, nu tai aišku prie pat jo, ant lovos, jis vos ant jos nemiega! Priėjau prie lovos ir pasiėmiau pagalvę, jau norėjau eit, bet jis mane timptelėjo už rankos ir įkritau į lovą, šalia jo. Ah.. kaip čia šilta buvo, bet taip ir maniau, kad ji nemiega! Jis atsisuko į mane ir jo vyzdžiai išsiplėtė, jis dabar taip gražiai atrodėė, bet man reikėjo eit, nu aš jam pakštelėjau į lūpas ir išnykau iš jo kambario, nesuprantu kodėl taip padariau..
**Rytas**
Pusryčiavau su Lou virtuvėje:
- Labas rytas,- pasisveikino El nusileisdama į apačią ir pakštelėjo Lou į lūpas. Prisiminiau vakar vakarą.. ačiū jums..
- Labas,- pasakiau ir gurkštelėjau kavos.
- Nuu ir kaip tu?- paklausė ir žvilgtelėjo į mane.
- O kažkas turėtų būti blogai?- šyptelėjau.
- Nee, juk šiaip klausiu,- atsakė ir į apačią nusileido Harry, jis buvo tik su džinsais.. taip be maikės.. mintyse lydžiaus.. jis mane pamatęs truputį prikando apatinę lūpa. Greit nuo jo nusukau žvilgsnį:
- Norėsi šiandien per parduotuves?- paklausė El manęs.
- Ahaa, būtų puiku.
- Tada tuoj išvažiuosim, o jūs ką veiksit?- paklausė vaikinukų.
- Skraidysiu su Kevinu,- nusijuokė Lou.
- Nežinau, gal eisiu su Taylor susitikt..- atsake Harry ir žvilgtelėjo į mane.
- Aj tai jau susitaikėt?- paklausė El.
- Vakar man paskambino Taylor ir pasakė, kad žino, kad ten buvo tiesiog nesusipratimas ir kad man atleidžia, aš nieko nesakiau, bet tiektos..- jis vis dar žiūrėjo į mane savo gražiom žaliom akytėm, dar vakar atsiminiau kai jo vyzdžiai buvo išsiplėtę ir žiūrėjo į mane.. ah..
- O tai kas ten vakar buvo?- paklausė El su Lou.
- Aj nieko...- pertrauė mane Harry.
- Aš atsitrenkiau į Keitė ir vos ji nenukrito aš ja pagriebiau už rankos ir apsikabinau ir tuo metu iėjo Tay,- jis pažiūrėjo į mane lyg klausdamas ar gerai, aš neryškiai linktelėjau. Vėl jis nenuleido žvilgsnio nuo manęs:
- Neturi kur daugiau žiūrėt? Va langas, labai geras oras,- nusivaipiau.
Jis nieko nesakė tik prisimerkė ir papurtė savo garbanas.
- Atsargiai dar utelės išsiskraidys,- sukikenau.
- Aj tai jau dabar utelės išsiskraidys,- pasakė El, o aš į ją pasižiūrėjau žudančiu žvilgsniu.
- Amm... ko aš nežinau?- paklausė Lou.
- Viską tu žinai broli,- patapšnojau jam per petį. Aš jį taip vadinu, nes vaikystėje buvom prisirišę lygs jis būtų man koks brolis. Jis tik patrūkčiojo pečiais ir nulėkė į viršų. Likom tryse ir tylėjom.
- Tai kur varysim?- nutraukiau nejaukią tylą.
- Visur iš eilės,- nusijuokė El.
Tada suskambo Harry telefonas.
- Alio?- atsiliepė. - O labas... aha, tada šiandien 14 valandą. Iki,- susikišo telefoną atgal į kišenę.
- Einu rengtis,- pasakiau ir nubėgau į viršų. Persirengiau ir pasiėmiau telefoną. Nusileidusi pamačiau El kuri jau laukė:
- Važiuojam?- paklausiau.
- Aha,- atsakė. Įsėdom į jos mašiną ir nuvažiavom į prekybos centrą.
**Prekybos centras po 3 valandų**
Buvom apsikrovusios maišais kaip čigonės. Visiškai nusikalusios važiavom atgal namo.
- Jaučiu, prisipirkom visam likusiam gyvenimui,- atsidusau.
- Aha,- nusijuokė.
Grįžusios pasiėmėme visus maišus ir nuėjome į namus, iškart pamatėme Haylor sėdinčius ant sofos:
- O nee, tik ne ji,- pasakė El ir nuėjo į kambarį, aš taip pat nuėjau į kambarį išsikroviau maišus. Tada nusileidau į apačią ir atsisėdau šalia jų ignoruodama.
Pasiėmiau pultelį nuo televizoriaus ir pradėjau junginėti kanalus. Tada prabilo Tay:
- Gal išeisi?- pažvelgė į mane piktokai.
- Nevadovauk, pačiai metas išeiti, dar tėtukas supyks, kad vėlai grįžai, dar pradės mušti diržu,- nusivaipiau ir nustačiau sad face. Tay kažką burbėjo panosėje.
-Gal pagaliau baigsi burbuliuoti kaip kalakutas? Verčiau grįžk į vištidę iš kur atskridai,- pasakiau atsisukdama į ją.
- Vietoj tavęs to nesakyčiau,- supyko Tay.
- Aš ir vietoj tavęs daug ko nedaryčiau. Pavyzdžiui nesirodyčiau viešumoje ir negandinčiau gražių, žalių Harry akių,- pasakiau ir šyptelėjau. Mačiau ji dar labiau susinervino.
- Nesinervuok taip, dar dūmai iš nosies pradės eit,- pasakiau. Dar truputį Tay pabuvus pagaliau išėjo.
- Tikiuosi ji čia ryt neateis?- paklausiau Harry kuris sedėjo netoli manęs.
- Ne, o tu dėl tu akių čia rimtai?- pasakė ir tuo metu atėjo Lou ir El. Aš tik pasižiūrėjau į jį ir linktelėjau,jis nusišypsojo iki ausų.
- Nuu, ką veikiam?- paklausė Lou.
- Žiūrim kokį nors siaubeką, kaip tik tamsu dabar.
- Sutinku!!- pasakė visi trys.
Žiūrėjom filmą "Veidrodžiai",nusprendėm žiūrėti abi dalis. Filmas buvo gan baisokas. Staiga prie veidrodžio išlindo kažkokia klykianti, baisi pana. Kadangi Harry sedėjo šalia manęs, stipriai įsikabinau į jo valtą megztinį, veidą nusukau ir padėjau ant jo peties. Jis nusijuokė. Kai baigėsi ta vieta, vėl atsisukau į televizorių, paleidau Harry ir toliau žiūrėjau. Buvo dar kelios baisios vietos, per kurias buvo įsikabinus į Harry megztinį.. uhh.. laukia dar viena filmo dalis. Žiūrėdama antrą dalį stengiausi išlikti kuo ramesnė ir neišsigasti. Bet dėja man nepavyko. El irgi buvo peršikus, o čiūvakai sedėjo ir žvengė kaip mes kas 10 minučių išsigastam. Atrodydavo, kad tuoj už lango atsiras debilė pana ir pradės mus vaikytis.
**Po filmo**
- Aš neužmigsiu,- pasakiau.
- Užmigsi, nebijok,- "paguodė" Lou.
Visi nuėjom į kambarius, persirengiau ir nuėjau miegot, po kažkiek laiko susapnavau košmarą ir suklykiau atsisėdus.. ups... į kambarį atėjo apsimiegojes Harry:
- Kas buvo?- paklausė jis.
- Em... sorry, susapnavau košmarą. Jis įėjo į kambarį ir uždarė duris:
- Nebijok, pabūsiu su tavim jei nori,- negi jis tikrai ką tik tą pasakė. Atsisėdo ant kėdės man pasidarė jo gaila:
- O dieve.. jei nori ateik į lovą, bet tik šianakt ir tik miegot aišku?
- Aišku,- sukikeno jis. Atsigulė šalia manęs aš biški pasislinkau.
**Rytas**
Atsibudau ir Harry buvo mane apsikabines už nugaros. Man tai patiko tai tiesiog vaidinau, kad vis dar miegu. Tik staiga kažkas įėjo į kambarį. Tai buvo Lou ir El... nuostabu tiesiog..:
- Ej kelkis, gal matei Ha....- ir pamatė mus. Mes staigiai pašokom iš lovos.
- Em.. aš košmarą...- pertraukė mane Harry.
- Ji košmarą susapnavo ir suklykė jei negirdėjot, aš atėjau ir pabuvau ir užmigau, po to ji pradėjo muistytis ir vėl kažką sakyt, tai ją apsikabinau, kad apraminčiau,-vėl atsisuko į mane lyg klausdamas ar gerai. Aš linktelėjau, biški įraudau ir nusišypsojau.
- Aa gerai,- sukikeno jie abu ir išėjo.
- O dieve,- atsisėdau ant lovos ir atsidusau.
- Aj beje tu mano vardei tarei per miegus,- nusišypsojo pedo smile Harry.
- Tu turbūt juokauji,- pasakiau.
- Ne,- pasakė, nusišypsojo, pakštelėjo man į žandą ir išėjo į savo kambarį.. o dieve... jie tai matė.. geras pasiteisinimas... turbūt nepatikėjo... oh.. gerai.. tiektos, reik eit į apačią. El su Louis buvo palikę raštelį "Išvažiavome, turim truputį reikalų xx" hmm.. pasiėmiau telefoną ir parašiau Cameronui "sveikas, gal nori atvaryt? Nuoboduu.. x" neužilgo gavau atsakymą " liabaa, ok tuoj būsiu x" atsisėdau ant sofos ir laukiau, pudelis vis dar buvo savo kambarį. Po kokių 10 minučių išgirdau beldimą į duris. Greitai nubėgau jų atidaryti.
- Sveikas!- pasisveikinau su Cameronu ir apkabinau jį.
- Labas,- jis irgi mane apkabino.
- Užeik,- praleidau jį į vidų. Nuėjome atsisėsti, pradėjom kalbėti, prisiminėm visokias nesamones kurias darėm kartu.
- Arba kai mes sumindžiojom visas kaimynės gėles,- pasakojo Cameronas, abu nusijuokėm. Sedėjom priešais. Jaučiau, kad mūsų veidai artėja...mmm... jo saldžios lūpos įsisiurbė į manąsias.
- Mes tik draugai...- sušnabždėjau jam į lūpas. Bučinį nutraukė Harry atsikrenkštimas. Greitai su Cameronu vienas nuo kito atsitraukėm.
- Aš eisiu gal..- pasakė Cameron.
- Ne, einam į mano kambarį, pasikalbėsim,- pasiėmiau jį ir nusivedžiau į savo kambarį.
- Nekreipk dėmesio į jį,- prunkštelėjau.
- Aha,- šyptelėjo. - Pats stengiuosi į jį kuo mažiau dėmesio kreipt.
- Šaunuolis Cameron,- patapšnojau jam per galvą kaip kokiam mažam vaikui. - Ir dėl to bučinio...
- Tai liks tik tarp mūsų,- pertraukė mane.
- Ir nepamiršk mes tik draugai,- pridūriau.
- Nepamiršiu,- šyptelėjo.
Staiga išgirsau kažkokį garsą, lygtais kaip traškėjimą.
- Ateik,- labai tyliai sušnabždėjau Cameron. Jis palinksėjo galva ir mes nuėjom prie durų, staigiai atidariau duris, o į kambarį įvirto Harry.
- Ir ka mes čia darom?- paklaususi sukryžiavau rankas ant krūtinės.
- Emm.. buvau atsirėmes į tavo duris ir rašinėjausi su draugais,- kažką sumalė pudelis, greit atsistojo ir nuėjo į savo kambarį. O mes su Cameronu prapliupom juoktis.
- Jis visada toks?- vis dar juokdamasis paklausė Cameronas.
- Nesuprasi jo,- atsakiau.
Dar truputį su Cameron pabuvom, pakalbėjom. Bet kažko turėjo išeiti.
- Palydėsiu,- pasakiau. Nuėjom iki durų.
- Susitiksim dar,- nusišypsojo Cameron savo tobula šypsena kuri visada man pakeldavo nuotaiką.
- Būtinai.
- Iki,- tyliai pasakė ir švelniai pabučiavo man į lūpas. Atsitraukė, lūpos kampučiu šyptelėjau ir nuėjau atgal į savo kambarį. Nusprendžiau, kad reik pasiblaškyt, nuėjau į Harry kambarį jis gulėjo, be maikės ir nolifino. O dieve..
- Em.. aš einu pasivaikščiot biški, prasiblaškyt...- pasakiau.
- Gerai, einu kartu.
- Ne.. noriu viena pabūt, gerai man labai sunku susikaupt, iki tuoj grįšiu,- jis tik nusišypsojo ir atsisveikino. Išėjau, vaikščiojau ir jau ėjau link namų ir kažkas mane pašaukė:
- Ėė, gražuole,- buvo tamsu nelabai mačiau. Atsisukau ir parodžiau vidurinį pirštą.
- Nereikėjo to daryt,- sušaukė ir pradėjo vytis mane. Aš bėgau link namų, pradėjo ašaros bėgt, atsisukau nieko nebuvo, po to nukritau užkliuvus ir vėl pamačiau tuos bernus... greit atsistojau ir bėgau link namų, įbėgau užsirakinau ir pradėjau verkt, verkiau upeliais. Nubėgau į savo kambarį ir visai pamiršau, kad Harry namie. Jis girdėjo kaip verkiau. Atėjo į kambarį:
- O dieve Keite! Kas buvo? Ar tas asilas tave įskaudino? Sakyk tiesa, sudaužysiu jam snukį,- ten pašokęs Harry paklauė. Jis buvo labai susinervaves. As atsisėdau ant lovos ir susiėmiau už kojų, nes visa tą laiką gulėjau and pilvo, vis dar kukčiojau ir ašaros pačios bėgo.
- Sakyk Keite! Aš jam nedovanosiu,- įpykes pasakė. Ir atsisėdo šalia manęs, apsikabino ir aš jį, įsikibau ir pratariau:
- Beeidama namo kažkas mane pašaukė,- kukčiojau. - Ėė gražuole, aš atsisukau ir parodžiau fucką, tada jie pradėjo mane vytis, aš nukritau atsistojus vėl pabėgau, bet labai skauda koja... aš dabar net namie nesijaučiu saugi..- dar labiau pradėjau verkt.
- Niekas tau nieko nepadarys, kitą kartą aš tavęs vienos neišleisiu,aj ir Louis su El šito nepasakojam, jis mane užmuš,- pasakė Harry ir jam paskambino:
- Alio?- atsiliepė. - Aj ne, planai keičiasi, neatvarysiu, liksiu namie,- aš sustingau.. ar jis dėl manęs pasiliko namie? Wow..
- Tai eik, tu turi savo reikalų tau nereikia dėl manęs pasilikt..- pasakiau.
- Ne, Keite, aš tavęs vienos nepaliksiu,- ir pabučiavo į kaktą.
- Gal nori arbatos?- paklausė. Aš palinksėjau. Jis nuėjo daryt arbatos aš likau kambarį.
Harry pov.
O dieve kaip aš išsigandau kai ji pradėjo verkt.. nesu niekada jos mačius verkančios, visada tokia linksma ir šmaikšti mergina.. jau galvojau tas Cameronas kažką padarė, bučiau taip snukį išdaužes, kad net neatsikeltų. Padariau arbatos ir nuėjau į jos kambarį, ji buvo nusisukus, miegojo. Padėjau arbatą ant staliuko ir atsiguliau šalia, apsikabinau ir irgi užmigau.
Keitės pov.
Aš nemiegojau, tiesiog buvau nusisukus, kai jis atėjo užsimerkiau, net nežinau kodėl. Jis atėjo, atsigulė ir apsikabino, buvo taip gera, kad ir net užmigau. Atsikėlėm nuo durų trenksmo. Mes buvom vienas į kitą atsisuke, grįžo El su Louis, aš užsimerkiau, po to vėl atsimerkiau, taigi aš guliu su Harry lovoi! Pašokau ir pasakiau:
- Ėė tuoj jie ateis,- jis palinksėjo ir atsistojo jau norėjo eit, bet aš sustabdžiau:
- Palauk!- jis nusišypsojo ir atsisuko. Priėjau prie jo ir įsisiurbiau į lūpas. Atsitraukiau po poros akimirkų ir pasakiau:
- Ačiū, ačiū tau už viską,- pasakiau, o jis tik nusišypsojo iki ausų ir išėjo.
**Rytas**
Nieko nenorėjau šiandien daryt, norėjau sedėt namie ir vsio. Nusileidau į apačią, papusryčiavau su Lou ir El. Harry nebuvo hmm... gal miega dar. Lou ir El išvažiavo. Grįžus į kambarį pamačiau Harry sėdinti ant lovos ir kažką daranti su mano telefonu, greit nuėjau, jau norėjaj stverti telefoną, bet jis patraukė į kitą šoną.
- Atiduok telefoną pudeli.
- Jei...- davė užuominas pudelis.
- Neišdegs atiduok telefoną,- pyktelėjau.
- Nea.
- Atiduodi ir nenervuoji, po vakar mažiausiai to noriu,- pasakiau. Jis tik žiūrėjo į mane ir padėjo mano telefoną ant lovos, suėmė mano veidą ir isisiurbė į lūpas. Aš besibučiuodama, nuo lovos pasiėmiau telefoną, padėjau ant spintelės, o pati dar biški pasimėgujusi stipriai trenkiau jam į šoną.
- Man gal skaudėjo,- numykė ir pasitrynė šoną.
- Neapsiverk,- pavarčiau akis.
- Vat dabar už tą trenkimą,- jis lėtai atsistojo nuo lovos.
- Pasvajok pudeli,- nusivaipiau ir išbėgau iš kambario. Jis pradėjo mane gaudyti. Nu debilas sakau? Lakstėm po visą namą, kai staiga prie durų jis mane pagavo ir prirėmė prie sienos:
- Nepabėgsi,- nusišypsojo ir įsisiurbė man į lūpas. Va šiuo metu buvau didelė debilė. Neatsispyriau, rankomis apsivijau jo kaklą, bučiniai tapo vis aistringesni tik staiga pro duris įžengė Louis ir El:
- Mes..- jau norėjo rėkt Lou, bet tada pamatė mus. - Woow.
Mes su Harry greitai atsitraukėm ir atsikrenkštėm.
- Či buvo geraas,- numykė Lou po minutės tylos.
- Aš gal einu į kambarį,- pasakiau ir greitai nužingsniavau į savo kambarį. To dar pritrūko, Lou ir El užklupo mane besibučiuojančia su Harry. Nuostabu tiesiog.
Po minutės į kambarį įėjo Harry:
- Mes nepabaigėm,- jis atėjo ir uždarė duris.
- Baigėm,- sumurmėjau.
Jis priėjo prie manęs ir įsisiurbė man į lūpas, lengvai kritom į lovą.
- Harry ne,- bandžiau nustūmti jį nuo savęs. Jaučiau, kad jo ranka slinko mano pilvu, tai sukėlė mažus šiurpuliukus.
- Ne!- nustūmiau jį nuo savęs. - Palik mane ramybėje pagaliau.
Jis tik atsiduso ir išėjo...
Nemeluosiu, tie bučiniai buvo tobuli, neatsisakyčiau dar. Bet vistiek, jam taip lengvai nepasiduosu. Sedėjau ant lovos ir galvojau ką turėsiu pasakyti El, kai ji pradės klausinėti kas ten buvo.
Po 10 minučių atsidusau ir išėjau iš kambario. Nusileidau į apačią kur kalbėjo El ir Harry... juos ignoruodama iš šaldytuvo išsitraukiau į ąsotį įpiltų sulčių. Iš spintelės išsitraukiau puodelį ir pradėjau pilti sultis:
- Am... Keite,- numykė El.
- Ne,- iškart pasakiau žinodama jos klausimą.
- Nu prašauuu,- zyzia ji.
- Vėliau.
- Nu dabaar.
- Gerai jau, einam,- nusitempiau ją už rankos į svetainę.
- Jis pirmas pradėjo, užtenka?- sušnabždėjau ir pavarčiau akis.
- Neaa,- pradėjo stipinėti kaip maža mergaitė.
- Koo dar tau reikia?
- Tau patiko?- pakilnojo antakius. Nieko nesakiau tik tylėjau.
- Taip ir žinojau!!- šypsojosi ji.
- Visai ne,- pavačiau akis.
- Oh tu Keite, Keite,- nusijuokė ir nuėjo atgal į virtuvę. Jei ji prasitars Harry... Grįžau ir aš atgal į virtuvę. Harry truputį mane nužiūrinėjo. Nekreipiau dėmesi, pasiėmiau tą stiklinę sulčių ir pradėjau lėtai gurkšnoti. Atrodė lyg jis stebėjo mano kiekvieną judesį, tai nervino. Tada į apačią nusileido Lou.
- O sveiki,- jis šyptelėjo.
- Gal galėtum į parduotuvę maisto nupirkti?- prašomai į mane pažvelgė El.
- Aha.
- Aš irgi važiuosiu,- pakilo nuo kėdės Harry ir pažiūrėjes į mane truputį šyptelėjo.
- Gerai,- iškart pasakė El, aš į ją piktai pažiūrėjau, o ji nusišypsojo pergalinga šypsena.. axujenai tiesiog.. išėjom, įsėdom į mašiną.
- Negi tu galvoji, kad po vakar aš tave paleisiu vieną?- paklausė Harry. Aš nieko nesakiau, tik atsisukau ir mano akys buvo truputį šlapios, jis tai pamatęs linktelėjo ir pabučiavo man į kaktą.