[ Love Games ] H.S.

*28 dalis*

Kai staiga...mane prirėmė prie sienos ir karštai pabučiavo. Iš mėtų galėjau suprast, kad tai Harry. Žinoma kas daugiau galėtų šiame name mane bučiuot? Pusbrolis? Pusbrolio mergina? Ar Harry sesė? Nuostabu.. kai pritrūko oro vienas nuo kito atsitraukėm. Jis man šyptelėjo, o aš nuraudau. Dieve mano, šventas kalakute! Tos duobutės... mes apsisukom eit, bet apsisukę sustingom. Prieš mus stovėjo Gemma išsižiojus. Po to ji stipriai išsišiepė. Aš norėjau dingt, po žeme sulyst ar dar kur. Ji jau sukosi bėgt.
- Gemma ne!- surėkiau, bet ji staigiai nubėgo. Ir girdėjau kaip El su Gemma pradėjo cypt iš džiaugsmo. Mes su Harry lėtai grįžom atgal. El su Gem mes pamačiusios ramiai atsisėdo ir žiūrėjo į mus. Mes lėtai atsisėdom ir nekreipėm dėmesio.
- Nuu, tai mums jus prakalbint ar patys papasakosit?- paklausė El.
- Nėr ką čia pasakot,- sumurmėjau.
- Jo nėra! Tai kas tarp jūsų su Harry?- pakėlė antakį.
- Nieko! Tarp mūsų su Harry nieko nėra ir nebus! Kaip jums neaišku? Tas bučinys nieko nereiškia!- žinoma melavau kaio reikalas. Tas bučinys man reiškė daug. Staiga Harry atsistojo ir nieko nesakęs nuėjo į savo kambarį.
- Velnias,- garsiai išreiškiau savo mintis.
- Negerai, Keit, negerai, jis įsižeidė, mačiau tą, patikėk gyvenau su juo 16 metų, tai pažystu,- pasakė Gemma.
- Velnias... ką dabar daryt?- paklausiau.
- Nežinau, gal pabandyk atsiprašyt?- gūžtelėjo pečiais Gemma. Šiandien Louis keistai tylus. Tikiuosi jis negirdėjo ką mes su Harry. Dieve ne.. tikiuosi ne.
- Gerai,- sumurmėjau ir atsistojau.
- Sėkmės,- pasakė Gemma.
Lėtai nuėjau prie jo durų. Pasibaladojau.
- Kas?- paklausė.
- Aš,- pasakiau.
- Eik nuo durų,- sumurmėjo. Aš neklausiau ir atidariau. Jis gulėjo ant lovos ir mėtė į viršų ir gaudė kamuolį.
- Gi sakiau eit nuo durų,- suurzgė jis.
- Kas atsitiko Harry?- paklausiau.
- Kas atsitiko?- nervingai nusijuokė. - Kas atsitiko? Tu sušiktai pasakei, kad nieko nebus ir dar pasakei, kad tas bučinys nieko nereiškia! Tu žinai kaip aš suknistai turėjau jaustis? Tai gal man reikėjo pasakyt "taip aš tik norėjau tavimi pasinaudot daugiau nieko, nes tu man nieko nereiški"? Bet tu suknistai reiški! Nežinau kodėl, kas tai yra! Bet kiekvieną kartą kai tu išeini aš nerimauju! Kai išėjai su Matthew, aš vos plaukų sau nenusiroviau, o tu sušiktai pareiški, kad tau nieko nereiškia paprastas bučinys! Galvojau tu kitokia,- pasakė ir atsistojo priešais mane. Aš stovėjau sumišus ir nežinojau ką pasakyt.
- Matai, tu net nežinai ką pasakyt,- pasakė ir praėjo pro mane užkabindamas petį ir išėjo iš kambario.
Blemba...blogiau negu blogai. Ką aš padariau? Dabar jis man lengvai neatleis. Aš nenoriu, kad tarp mūsų vyktų karas. Man reikės labai pasistengt atsiprašyt. Nuėjau į apačią. Tenais sėdėjo Gemma, Louis ir El. Harry nė kvapo.
- Kur Harry?- atsargiai paklausiau.
- Jis nieko nesakęs su viesulu išlėkė pro duris ir išvažiavo,- nuleido galvą Gemma.
- Susimoviau,- sukūkčiojau ir atsisėdau ant sofos.
- Ej, viskas gerai, jis sugrįš,- apsikabino mane Gemma.
- Manau žinau kur jis,- pagaliau prabilo Louis.
- Važiuojam!- sušukau ir išsitempiau jį. El ir Gemma irgi paskui ir susėdom į mašiną.
- Kodėl visą vakarą nekalbėjai?- paklausiau Lou kol važiavom mašina.
- Man nepatiko ta mintis, kad tu su Harry suartėjai, aš bijojau, kad jis tau sudaužys širdį,- išsiliejo.
- Bet tu dabar padedi,- pastebėjau.
- Taip..nes išgirdau ką jis tau sakė, tu jam rūpi, tu jam patinki, pasirodo ne jis tau širdį sudaužė, o tu jam..
- Manai jis man atleis?- paklausiau.
- Jeigu pasistengsi, tai taip,- šyptelėjo.
Aš linktelėjau ir nervingai pažiūrėjau į savo rankas. Man baisu. Jeigu jis vėl supyks. Jeigu neatleis? O dieve..
- Atvažiavom,- pasakė Louis.
Gyliai įkvėpiau ir išlipau. Velnias. Aš vis dar su Harry maike. Gerai nesvarbu.
- Čia?- parodžiau į barą.
- Taip,- linktelėjo. Tikiuosi jis čia, tikiuosi jis čia, tikiuosi jis čia. O dieve. Viduje smirda alkocholiu. Apsižvalgiau ir štai, kudlos išlindusios iš už kažkokio vaikino sėdinčio netoliese. Priėjau ir padėjau ranką ant jo peties. Jis lėtai pasisuko.
- Oo žiūrėkit čia mano žmona!- surėkė ir permetė ranka man per petį. - Ką čia darai gražuole?
- Dieve, Harry tu girtas einam namo.
- Aš irgi myliu tave.
- Mhm, Louis padėk!
- Tu mane išdavinėji?- suriko Harry.
- Harry, jis mano pusbrolis, o tu girtas, einam.
- Taip ir žinojau, kad tu mane myli,- šyptelėjo. Louis atėjo ir padėjo jį nutempti į mašiną. Aš atsisėdau su juo į galą, šalia manęs dar atsisėdo Gemma. Pradėjom važiuot. Staiga Harry padėjo galvą ant mano peties.
- Tu labai graži,- sušnabždėjo. Milionas šiurpuliukų perbėgo per kūną. Bet jis girtas. Bet sakosi kai girtas sako tiesa? Bet, bet...oh..
- Harry, tu girtas,- sumurmėjau.
- Bet tu man labai patinkiii,- numykė jis. Jis girtas, jis nežino ką sako. Keite nusiramink. Kai atvažiavom Harry jau buvo smigęs. Aš jį pažadinau ir su kitų pagalba nutempėm jį į jo kambarį... visi kiti išėjo aš nuėmiau jo batus, džinsus ir maike. Jau sukaus eit.
- Keite,- duslus balsas pasiekė mano ausis. Aš atsisukau. - Gal..gal gali pasilikt?- paklausė.
Atsidusau ir linktelėjau.
Nusiėmiau kelnes ir pasilikau su Harry maike. Išjungiau šviesą ir atsiguliau šalia. Netrukus jis mane apsikabino per liemenį ir prisitraukė arčiau.

- Aš atsiprašau,- sušnabždėjau.

- Žinau.

Vsio! Ppl šnd paskutinė dalis. Gal...GAL ryt įkelsiu naują. Vis dar noriu votų ir nuomonių. Man tai labai svarbu.
Myliu, bučiuoju <3