Coming out strong

1.1

-Kayla!- pakvietė mane iš apačios Dean.

-Negaliu! Palauk! -atrėkiau, nes sėdėjau prie kompiuterio ir tingėjau lipt žemyn. Vis tiek turėtų tuojaus pamiršti.

Po keliu minučiu kambario durys atsidarė. Įėjo Dean.

-Nu tai aš jau ruošiausi ateiti kaip ir...-numykiau išvirsdama iš savo minkštos, dvigulės, patogios lovos.

-Gali nebeiti, man reikėjo, kad išrinkum marškinius.

-O kam? Į pasimatyma susiruošei?-nusišypsojau.

-Citioju,- pasakė jis ir išsitraukė telefoną.

"Dean,
šį savaitgalį (šeštadienį, 20:30) vyks šokiai, švęsim baigimą. Apsirenk gražiai (kostiumu ar kažka tokio) Viskas vyks St. Victoria 25 name. Pasiimk Kayla
Lauksiu, Jack"

-Tai kaip?- paklausė Dean manęs.

-Ne mano mokyklos šokiai,-nomojau ranka ir užsiklodama pledu.

-Yeah, bet gi mes vienmečiai, nieks nesupras, kad tu iš kitur.

-Dean, šiandien penktadienio vakaras, ryt aš miegosiu iki pietu ir nieko nespėsiu.

-Nagi, žinau, kad nori.

-Nenoriu!

-Labai prašau.

-Ne.

-Prašau.

-Nenoriu.

-Maldauju.

-Baik, Dean, nenoriu. Neisiu.

-Labai prašau.

-Gerai jau, eisiu, tik palik mane ramybėj.

-Tu geriausia,-pribėgęs apkabino mane.

Taigi, susipažinkime. Mano vardas Kayla, taip pat turiu brolį Dean kuris baigė mokyklą ir dabar ruošiasi į šokius. Žinoma, privertė ir mane. Nuostabu? Tikrai taip. Tiesą pasakius, niekada nemėgau prisistatinėti. Nesuprantu ką dar galima paminėti be vardo? Ką mėgstu? Lenktynes. Ir krėst išdaigas. Taip pat mašinas, motociklus bei sėdėt namie su filmais ir popkornais po ranka vengiant pasaulio. Nesu atsiskyrus, tačiau žmonės dažnai vargina ir kalba nesąmones. Tagi, atrodo viskas, ką norėjau pasakyti.

Atsikėliau ryte, buvo maždaug 12:38. Su pižama nusileidau į apačią.

-Dean! -sušukau. Niekas neatsiliepė. Šaunu. Buvau namie viena, todėl nuėjau prie kolonėles ir paleidau muziką.

Pasigirdo žodžiai "yeah, i, i know it's hard to remember, the people we used to be, its even harder to..."
Išgirdau durų skambutis, todėl pritylinau ir nuėjau atidaryti. Gatvėje žmoniu nebuvo, bet ant kilimelio buvo padėta gan didoka dėžė. Vėl pasileidau muzika. Atsidarius dėžė pamačiau juoda suknele, ji atrodė tobula, buvo aptemta tik viršuje, nuo liemens laisva, juoda medžiaga krito labai gražiai. Priekis buvo dvigubai trumpesnis nei galas. Taip pat ten radau juodus nike ir grandinėlę, taip pat auskarus. Viskas buvo juoda. Pamačiau raštelį.

"Kayla,
žinau, kad būtum nieko nespėjus, todėl viską nupirkau. Tikiuosi patinka. Būk pasiruošus 20:20, važiuosim su tavo mašina."

To galėjau tikėtis, tad ramiai nuėjau į virtuvę.

Pavalgius pažiūrėjau kelis filmus, ir tada pradėjau ruoštis. Nusiprausiau, išsiploviau galvą bei pradėjau rengtis.

Susiruošus pažvelgiau į veidrodį. Mano tamsūs,kiek garbanoti plaukai laisvai krito kiek žemiau pečiu, žalios kaip smaragdai akys buvo kiek paryškintos blakstienų tušu ir šešeliais.

Perbraukiau lūpas blizgiu. Niekada nekompleksavau dėl išvaizdos, todėl manau, kad atrodau mažų mažiausiai gražiai.

Suskambo durų skambutis, ir nubėgus atidaryti prie jų pamačiau Dean.

-Važiujam,-pasakiau ir nuėjom į garažą. Pamačiau savo mažutę. Nuostabus sportinis automobilis, kiekvieno svajonė.

Be didelių ceremonijų nuvažiavome  prie namo, kuriame vyksta vakarėlis.

Girdėjosi tranki muzika. Privažiavęs  prie vartų Dean pamatė savo draugus ir papypseno, persisvėręs į mano pusę.

Tie pamatę savo draugą sustojo, o Dean išlipo iš mašinos ir ,žinoma, neuždarė durų. Pastačius mašiną taip,kad kiti galėtu pravažiuoti išlipau, ir uždarius dureles ir užrakinus savo mažute praeidama pasakiau:

-Dean, neuždarei durelių. Kitą kartą pats galėsi važiuot. Jei kas, mano numerį turi.

Nueidama girdėjau kažka sakant:

-Oho kokią pikčiurna pana susiradai, bet ji tikrai karšta,- Dean pradėjo juoktis kaip nesveikas, o aš šyptelėjau.

-Asile, ji mano sesuo.

-Ohh, tada dvigubas pavojus.

Įėjau į namą linsksma, nes tas pokalbis buvo tikrai smagus. Išgėriau viena stikinę Jack Daniels, ir susiradus laisvą, tuščią kambarį griuvau į lovą ir pradėjau žaisti Temple run.