Coming out strong

2.4

*Kayla pov*

Jessy parašė, kad viskas vyko taip, kaip ir buvau pasakius. Šyptelėjau, ir įsijungiau filmą.
Džiaugiuosi, kad turiu šitą atokų namą prie ežero.

Jis nėra labai didelis. Svetainė sujungta su virtuve, mano kambarys, Louis, dar vienas ar keli svečių kambariai. Vonia, dušas, ir žinoma tualetas.

Rūsyje yra baseinas, pirtis ir dziakuzi. Na, man to užtenka.

Pažvelgiau į laikrodį. 17:28. Pats laikas aplankyti gaują.

Sėdau ant motociklo ir išvažiavau į greitkelį.

Vėjas kedeno man plaukus, buvau su treningais ir juodu croptop'u. Pasiilgau šio jausmo. Kai leki gatvėmis, pravažiuoji pro policiją, o ji, supratus, kad vairuoju aš net nebando vytis.

Paprasta. Aš netrukdau jiems, jie man.

~būstinėje~
Įžengiau pro duris. Visi atsisuko, ir pamatę mane atsistojo.

-Sėskit, sėskit. Tam dabar neturiu laiko. Jessy,-kreipiausi į merginą. Jau po kelių akimirkų ji stovėjo šalia manęs.

-Klausau.

-Viską puikiai padarei, žinau, kad turi vaikiną, tačiau dažnai būni čia. Eik. Duodu tau savaitę. Nešvaistyk laiko,-pasakiau ir nuėjau link savo kabineto.

Girdėjau kaip ji iš džiaugsmo pašoka, ir tekina nubėga link autobomobilių.

Džiugu, kad nors kam pasiseka santykiuose.

~po kiek laiko~
Sėdėjau kabinete. Varčiau įvairiausias bylas, tačiau suskambo mano telefonas.

-Kayla,-prisistačiau.

-Sveika, čia Louis,-pasakė vaikinas. Aš jam tikrai nedaviau savo naujo numerio. Kas per velnias.

-Iš kur gavai mano numerį?-paklausiau perversdama lapą ir toliau skaitydama apie kažkokią naują gaują.

-Mes vienoj gaujoj, Kayla, tai nėra sunku. Tarp kitko,-sumurmėjo jis. Kažkas lenkė mano kabineto rankeną.

-Gal eisim pagaliau pavalgyt?-pasakė Louis įžengęs pro duris vis dar laikydamas telefoną rankoje.

-Įspūdinga. Išties,-sumurmėjau užversdama bylą.

-Eime?-paklausė vaikinas prieinamas prie mano stalo.

-Taip, tačiau prieš tai turiu sutvarkyti vieną reikalą.

Tai pasakius pakilau nuo stalo ir priėjau prie vienų durų. Šalia stovėjo sargybinis.

-Jis čia?-paklausiau.

-Kaip ir liepėte, ponia,-atsakė jis įsitempęs.

-Gerai, laisvas. Grįžk pas savo žmoną ir vietoje savęs pastatyk čia Luke.

Jo raumenys iškart atsipalaidavo, ir išsitraukęs telefoną kažkam parašė.

-Dėkui labai,-sumurmėjo jis ir sparčiu žingsniu patraukė link stovėjimo aikštelės.

Apsikabinau Louis per liemenį ir taip pat patraukėme ten.

-Žinai, aš apsvarsčiau tavo apsiūlymą. Manau, pats laikas pakeisti aplinką,-šyptelėjo jis spusteldamas man pečius.

-Tai puiku, turėsiu savo vergą,-nusišypsojau ir priėjau prie motociklo.

-Ei,-kumštelėjo jis mane.

-Lekiam apsipirkti. Šiandien įkurtuvių vakarėlis,- pasakiau.

Louis man uždėjo šalmą.

-Princese, juk žinai, kad turi jį nešioti,-sumurmėjo jis, kai bandžiau jį nusiimti.

Atsidusau, Su juo ginčytis realiai neįmanoma, vis tiek pasieks tai, ką nori.

-Gerai, gerai, tačiau tu irgi užsidėsi,-iš motociklo dėžės ištraukiau dar vieną šalmą. Padaviau jį Louis.

-Ei, aš tikrai nesidėsiu šito rožinio šalmo,-"supyko" jis.

-Toks susitarimas, mažuti,-nusijuokiau ir užvedžiau motociklą.

Vaikinas užsidėjo šalmą ir atsisėdo man už nugaros apsikabindamas liemenį.

-Šaunuolis,-pagyriau jį ir mes nulėkėme į parduotuvę.

Greit atvažiavom iki prekybos centro.

-Nagi, tai nebuvo taip baisu,-juokiausi iš jo, kol jis bandė susitvarkyti šukuoseną.

-Aha, pažiūrėk į mane. Mano plaukai kaip šienas, neskaitant gėdos, kurią patyriau kai draugai matė mane su šitu šalmu,- aiškino jis man.

-Ai, tik nereikia,-nusijuokiau iš jo ir paėmusi už rankos trumpiausi į parduotuvę.

Vos ten įėjus įsėdau į vežimėlį, ir ranka parodžiau, kad važiuotumėme link saldumynų.

Kol vaikinas dairėsi, spėjau pusę vežimėlio prikrauti.