Coming out strong

2.22

*Louis pov*

-Louis?-kreipėsi į mane mergina kai įsukau į mūsų rajoną.

-Maniau miegojai,-tyliai tariau stebėdamas kelią.

-Nevisai, galvojau, kad... Galiu tavęs paklausti?-linktelėjau galva.

-Pamąsčiau, kad mūsų gyvenime, na gerai, mano gyvenime,-pasitaisė ji,-trūksta linkmybių.

-Taigi, nori, kad aš apsimesčiau klounu?-paklausiau Kaylos.

-Mielasis, tau...

-Ne,-uždengiau ranka jos burną,-kai sakai mielasis visada pasišaipai.

Ji kiek susiraukusi stebėjo mane.

Vos nukreipiau žvilgsnį nuo merginos į kelią ant savo rankos pajutau drėgmę. 

-Fui, Kaylute, negali laižyt mano rankos-tai šlykštu,-tariau nuvalydamas jos seiles į šalia gulinčius marškinėlius.

Ji išdidžiai iškelė galvą.

-Mielasis, tau nereikia apsimest klounu-tu ir šiaip toks esi,-išsišiepė ji.

-Norėjau pasiūlyt tau kai ką, ko nesi darius, tačiau jei tikrai tokiu mane laikai, tau turėtu užtekt linkmybių vien žiūrint į mane,-pasakiau stipriau sugniauždamas vairą ir bandydamas nors kiek nuraminti pyktį kylantį manyje.

-O, nagi, mažuti, gali pasakyt? Nelaikau tavęs tokiu. Norėjau pajuokaut,-sukikeno ji.

-O aš norėjau apiplėšti banką ar parduotuvę...

-Taip! Galėsi būti Joker'is, o aš-Harl...-mergina iš džiaugsmo suplojo rankomis.

-Tačiau svajonėms kartais tenka likti svajonėmis,-pertraukęs sužadėtinės svaigčiojimus ramiai tariau.

-Tu pyksti?-po kiek laiko paklausė ji.

-Iš ko taip sprendi?

- Tu taip stipriai suspaudęs vairą, kad jis tuojaus susimals į miltus, o kelią, atrodo, pralydisi savo nepykantos ir įtūžio pilnu žvilgsniu.

-Jei taip puikiai matai, kodėl dabar kalbėdama mane erzini?-pasiteiravau ir mergina užtilo.

Iki namų važiavome mirtinoje tyloje, o ir namuose vieninteliai mano žodžiai buvo "miegosiu ant sofos" kurių net nepalydėjo normalus atsakymas, o tik neaiškus "mhmm".

Turėkit šiuolaikinę moterį ir jūsų gyvenimas taps meksikietiška drama.

Prisiekiu dievu, gyvenimas tampa šūdinas.

Atsiprašau, kad kiek trumpa, tačiau norėjau pasidžiaugt virš 1k peržiūrų! Dėkui merginos už visokeriopą palaikymą.