Coming out strong

2.23

*Kayla pov*

Guliu lovoje stebėdama lubas bei mąstydama apie visai netoli miegantį vaikiną.

Tyliai nutipenau link sofos.

-Louis? Pasakyk, kad nemiegi,-tyliai paprašiau. Girdėjau jo netolygų kvėpavimą, kuris išdavė, kad vaikinas dar nemiega, tačiau neištardamas nei žodžio aiškiai parodė, kad nenori su manimi kalbėtis.

-Aš apgailestauju. Nevertėjo man tiek prisigert, o tuo labiau be tavęs ar tau nepranešusi. Aš bijau tave prarasti, žinau, kad nevertinu tavęs tiek kiek esi vertas. Galiausiai esu savanaudė, tačiau...

-Ko tu nori iš manęs?-gana šiurkščiai pertraukė mane.

-Kad tu suprastum mane, nesu tobula mergina ar sužadėtinė. Bet aš stengiuosi...

-Tai stenkis labiau,-tarė jis pakildamas nuo sofos. Jo pusnuogį kūną apšvietė brėkštantys saulės spinduliai ir jis savo grožiu bei sudėjimu galėjo prilygti graikų dievui.

-Visa savo esybe bei menkiausiomis ląstelėmis jaučiu, kad šitas jausmų ir dramų pilnas gyvenimas ne man. Visas mano kūnas, kiekvienas sąnarėlis ar kaulas liepia palikti visa tai. Nebejausti nieko.

-Nusižudyti?-su siaubu balse paklausiau.

-Įšjungti emocijas. Pamiršti,-tarė Louis.

-Tu to nepadarytum, esi geras,-sušnibždėjau prieidama prie jo bei suimdama rankas.

-Čia ir visa problema. Tu tiki, kad aš geras, tad tikiesi herojiško ir malonaus elgesio. O aš nenoriu gyventi tavo ar kitų žmonių lūkesčiais, aš noriu elgtis savaip, noriu, kad žmonės tai žinotų, nes dėl jų nuomonės nepakeisiu savo sprendimų ar veiksmų,-pasakė vaikinas ištraukdamas savo delnus iš mano rankų ir atsitraukdamas kelis žingsnius.

-Palieki mane?-su skausmu paklausiau.

-Pati to nesuvokdama palikai mane,-pasakė jis ramiai, nesinervindamas su kartėliu balse.

-Kada?

*prieš kelis mėnesius*

Mergina stovėjo prie durų ir kuprinėje bandė rasti raktų ryšulį. Galiausiai pajutus šaltą metalą jį ištraukė ir kikendama bandė rakinti duris.

-Ups, ne tas raktas,-nusijuokė ji toliau bandydama įveikti spyną skiriančią ją nuo namų.

Staiga durys atsivėrė ir iš merginos rankų iškrito raktai.

-Žinai kiek valandų?-su priekaištu, tačiau nepiktai paklausė vaikinas stovėdamas ant slenksčio.

-Nagi, Tomlinson, negi negaliu pasilinksmint?-paklausė ji nerūpestingai numesdama kuprinę bei batus kur papuolė.

-Man nepatinka, kad tu geri klubuose ir be mūsų draugų,-papriekaištavo jis.

-Aš buvau su Jessy, žinai gaujos narė...

-Rengiasi kaip kekšė,-užbaigė jos mintį vaikinas.

-Bet supažindina su labai simpatiškais vaikinais,-kiek per daug užsisvajojusi taria.

-Kayla, mes susižadėję,-Louis primena merginai.

-Eh, būna dienų, kai noriu, kad tai tebūtų išsigalvojimas.

-Manai, visa šitai yra klaida?- paklausia mosteldamas į namą bei jų dviejų nuotraukas puošiančias sieną.

Mergina tik trūktelėjo pečiais neatsakydama nei taip, nei ne.

-Galbūt ir mums atėjo pabaiga?-tyliai teištaria Kayla ir kiek svyruodama nueina link kambario.

Ryte visi prisiminimai išsitrina ir vakarykščio pokalbio mergina nebeprisimena. Atrodo, lyg jo net nebūtų buvę.

Vos pažvelgus į savo sužadėtinę Louis sugrįžta visos smulkmenos apie naktinę diskusiją, ir kiek vienas žodis lyg juodu ant balto iškyla atmintyje.

"Ji tebuvo girta"- bandydamas pateisinti ją ir rasti priežasčių šiems santykiams toliau gyvuoti pagalvoja vaikinas.